Pasipiktino gėrimais kavinėse ir baruose: kainuoja daug, bet niekad nežinai, ką gausi

Kai kurie gyventojai dėl to piktinasi, o atsakingos tarnybos nurodo, kad šios informacijos įmonės nurodyti neprivalo, tačiau klientui paklausus turėtų atsakyti.

Tuo metu restoranų atstovai tikina, kad informacijos apie kokteilius daugiau pateikia jų nuotraukos, nei cheminė sudėtis. Esą barmenų kokteilius, kaip ir šefų maistą, žmonės renkasi eidami į tam tikrą barą ar kavinę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pareigūnai surengė patikrinimus Palangos klubuose: įkliuvo krūva išgėrusių nepilnamečių

Kankina pagirios? Štai ką turite padaryti

To, ką pamatė draugų vestuvėse, vilnietė nepamirš ilgai: „Kiaulės, kitaip nepavadinsi“

Niekad nežinai, už ką moki

Į tv3.lt redakciją kreipęsis skaitytojas Gediminas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) iškėlė klausimą dėl miglotos alkoholinių kokteilių sudėties Lietuvoje.

Jo teigimu, parduotuvėse žmogus visada žino, ką perka ir už ką moka, nes ant kiekvieno gėrimo yra nurodyta tiksli sudėtis ir „laipsniai“.

Gediminas atkreipė dėmesį, kad visai kitokia situacija yra tuomet, kai alkoholinis kokteilis perkamas bare, kavinėje, klube ar kitur.

„Kokteiliai ten kainuoja daug, tačiau niekad nežinai, kiek laipsnių jame bus. Pavyzdžiui, vienoje kavinėje 10 eurų vertės kokteilyje gali būti 50 ml alkoholio, kitoje kavinėje kokteilis tuo pačiu pavadinimu ir tokia pat kaina gali turėti vos 10 ml alkoholio.

Be to, vienas, tarkime, likeris, gali turėti 10 proc., kitas – 20 proc. alkoholio. Tad kyla klausimas, ar tai yra sąžininga, kad žmogus moka pinigus ir niekada nežino, ką gauna? Nes net ir toje pačioje kavinėje, jei kokteilį daro skirtingi darbuotojai, jo stiprumas gali skirtis, tačiau kaina – ne“, – rašė skaitytojas.

Jis nurodė, kad ne kartą yra buvę atvejų, kai jo mėgstamas kokteilis vienoje vietoje pasirodė pernelyg stiprus, kitur – jautėsi tik sirupas. Tad kiekvieną tokį kartą liko nusivylęs.

Anot Gedimino, tai – gryna loterija: „Neverta apsimetinėti, kad alkoholį perkame tik dėl skonio. Perkame dėl efekto. Jei mokame daug, norime būti užtikrinti dėl abiejų dalykų. Aišku, galima klausti, kokia ta gėrimo koncentracija, bet ar klausinėsi kiekvieną kartą?

Ar kiekvieną kartą priekaištausi barmenams dėl skonio ir prašysi perdaryti? Kai nežinai, ką perki, gali kilti ir įvairūs apsinuodijimai, netikėti poveikiai. Argi ta sudėtis ir koncentracija negalėtų būti parašoma meniu? Tada viskas būtų aišku, kaip ir perkant produktus parduotuvėse.“

Kokią informaciją pateikti privaloma?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodė, kad, remiantis galiojančiu teisės aktu (Lietuvos higienos norma HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“), parduodant patiekalus, taip pat ir koktelius, yra privaloma pateikti vartotojui maisto produkto pavadinimą, visas alergijas ar netoleravimą sukeliančias medžiagas.

Taip pat informaciją apie GMO, jei maisto produkto sudėtyje yra medžiagos, kurios sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

„Kita informacija, kaip antai sudedamųjų dalių sąrašas, alkoholio koncentracija tūrio procentais, tam tikrų sudedamųjų dalių kiekis apie viešojo maitinimo įstaigose parduodamus patiekalus, pagal nurodyto teisės akto reikalavimus, nėra privaloma pateikti.

Todėl įpareigoti pateikti šių duomenų meniu nėra reikalaujama. Prievolė pateikti šiuos duomenis atsirastų tik pakeitus teisės aktų reikalavimus“, – dėstė tarnyba.

Paklausus, kodėl šalyje neįvedama prievolė maitinimo įstaigų meniu nurodyti alkoholinių gėrimų sudėtį, Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad toks klausimas nebuvo svarstomas:

„Klausimas – labai kompleksiškas. Čia reikėtų ir maisto ir veterinarijos, ir vartotojų teisių, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsitraukimo.“

Klientai turi gauti tikslią informaciją apie produktą

Vis tik VMVT pridūrė, kad kavinė ar restoranas visada šiuos duomenis gali nurodyti savanoriškai. Tačiau tokiu atveju pateikiama informacija turi būti tiksli ir neklaidinti vartotojo.

Tarnybos teigimu, jei vartotojai pasigenda baro ar restorano geranoriškumo nurodant, patikslinant koncentracijas, tikslias kokteilių sudedamąsias dalis, kai to yra prašoma, klientai turėtų kreiptis į baro / restorano administraciją ir informuoti apie nepatenkinamą vartotojų aptarnavimą.

„Manome, kad barų ir restoranų savininkai turėtų būti suinteresuoti siekti geriausio vartotojų pasitenkinimo paslaugomis. Todėl bendravimas ir informacijos teikimas galėtų būti tokios problemos sprendimo būdas, kai to neįpareigoja daryti teisės aktai“, – komentavo tarnyba.

O Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba akcentavo, kad vartotojas turi gauti aiškią informaciją apie perkamą prekę ar paslaugą.

Nuotraukos pasako daugiau, nei cheminė sudėtis?

Šiuo klausimu tv3.lt redakcija kreipėsi į didelį restoranų tinklą turinčią „Amber food“ grupę, kuriai priklauso tokie restoranai, kaip „Charlie pizza“, „La crepe“, „Katpėdėlė“, „Grill terrace“, „Manami“ ir kt.

„Amber food“ rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė paantrino, kad alkoholinių kokteilių stiprumo ar tikslios sudėties nereikalauja nei Lietuvos įstatymai, nei gero tono taisyklės.

„Be to, iš daugybės ingredientų, rankomis maišomas kokteilis nebūtų vaistinės matavimų tikslumo, o gerbdami klientus nenorime rašyti netiksliai.

Vis dėl to, kokteiliai nėra tik mechaninis ingredientų sujungimas, todėl manome, kad daugiau informacijos klientams suteikiame dėdami jų nuotraukas, nei cheminę sudėtį“, – teigė ji.

L. Nikonovaitė neslėpė, kad yra restoranų, nurodančių produktinę patiekalų sudėtį ar kalorijas. Taip pat turbūt yra ir barų, kurių meniu galima perskaityti tikslų kokteilio receptą:

„Mes laikome tokią informaciją pertekline ir esame linkę tikėti, kad mūsų klientai tiki pas mus dirbančių profesionalių šefų, maisto technologų, barmenų ir kitų specialistų nuomone.“

Klientai patys renkasi barmeną

Pasak L. Nikonovaitės, kokteiliai dažniausiai perkami dėl skoninių savybių, o ne alkoholio kiekio juose.

Atstovė nurodė, kad „Amber food“ priklausančių restoranų kokteiliuose alkoholio koncentracija niekuomet nebūna mažesnė nei 50 ml.

Vis tik ji akcentavo, kad juos daro profesionalai tikėdamiesi patikti klientams, o ne sutaupyti kelis lašus romo ar viskio.

„Kokteilis – tai autorinis produktas. Juk jūs renkatės restorano interjerą ir jo aplinką. Taip pat renkatės šefą ir jo meniu. Jūsų teisė rinktis ir barmeną“, – pažymėjo L. Nikonovaitė.

Ji pridūrė, kad, jei klientas yra nepatenkintas savo kokteiliu, barmenai visuomet jį perdarys.

Be to, jei klientui atrodo, kad receptas – netikslus ar barmenas improvizuoja, o kokteilio aprašymas nėra išsamus, aptarnaujančio personalo visada galima paprašyti patikslinti kokteilio sudėtį.

Paklausus, kaip vertintų, jei alkoholinių kokteilių sudėtį bei koncentraciją nurodyti taptų privaloma, atstovė atsakė, kad be jokių problemų ir prieštaravimų tokios tvarkos laikytųsi.