Sudarydamas šalių konkurencingumo reitingą IMD institutas vertina, kaip šalys sugeba panaudoti turimus išteklius ir kompetencijas didindamos savo gerovę. Šiais metais sureitinguotos 63 šalys, kurių vertinimas apėmė apie 258 skirtingus kriterijus. Du trečdaliai kriterijų – faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji – verslo vadovų apklausa. „Versli Lietuva“ yra IMD partneris Lietuvoje teikiant statistinius duomenis ir padedant vykdyti verslo vadovų apklausą.
Tarp Baltijos šalių konkurencingumo reitinge pirmoji rikiuojasi Estija (31), kuri šiemet nukrito viena pozicija, po to seka Lietuva (32) ir Latvija (40), kurios ekonomikos konkurencingumas per metus nepasikeitė. Ženkliau auga kaimyninės Lenkijos konkurencingumas, kuri šiemet užima 34 vietą ir per metus užkopė 4 pozicijomis į viršų. Penkios konkurencingiausios pasaulio valstybės išliko tos pačios kaip ir praėjusiais metais, tačiau jų pozicijos pasikeitė. Į pirmąją vietą išsiveržė JAV, už nugaros palikdama Honkongą, Singapūrą, Nyderlandus ir Šveicariją.
„Džiaugiamės augančiu bendru Lietuvos konkurencingumu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į konkrečias grupes, kuriose stebime kur kas stipresnį augimą. Labiausiai Lietuva reitinge kilo pagal bendruosius ekonominius rodiklis – iš 42-osios į 36-ąją vietą. Dėl 2017 m. stipriai augusio eksporto, labai pagerėjo Lietuvos tarptautinės prekybos rodiklių vertinimas. Lietuva pakilo reitinge pagal prekių ir verslo paslaugų eksporto augimą, taip pat Lietuva yra aukštoje pozicijoje pagal eksportuojamų produktų diversifikaciją. Realiojo BVP ir realiojo BVP vienam gyventojui augimo tempo paspartėjimas 2017 m. taip pat yra vertinamas teigiamai“, – vardija Daina Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Iš didesnių pasaulio konkurencingumo indekse atsispindinčių Lietuvos ekonomikos iššūkių, D. Kleponė išskiria, pernai Lietuvoje augusią infliaciją.
„Sudėtinga padėtis darbo rinkoje taip pat blogina Lietuvos pozicijas reitinge. Neaugantis užimtumas, nemenkas nedarbo lygis ir didelė valdžios sektoriaus darbuotojų dalis bendrajame užimtume šiuo metu yra vieni svarbiausių iššūkių. Taip pat žemose pozicijose Lietuva yra pagal tiesioginių užsienio investicijų rodiklius, tačiau pastarieji labai yra priklausomi ir nuo ekonomikos dydžio“, – komentuoja ji.
Pagal viešojo sektoriaus efektyvumo rodiklius Lietuva per metus pakilo iš 34-os į 31-ąją vietą tarp visų reitinguojamų pasaulio šalių. Vertinant viešųjų finansų rodiklius, teigiamai vertinamas valdžios sektoriaus skolos mažėjimas ir palyginti žemas valdžios skolos ir BVP santykis. „Probleminės viešųjų finansų sritys yra mokesčių vengimas, sistemos galimybės ateities pensininkams užtikrinti adekvačias pensijas bei valdžios sektoriaus finansų veiksmingas valdymas. Tarp kitų probleminių sričių, paminėtina didelė šešėlinė ekonomika, visuomenės senėjimo problema, nepalanki imigracijos politika. Tarp teigiamų sričių išsiskiria palanki verslo įkūrimo teisinė sistema ir palyginti mažas pelno mokesčio tarifas“, – sako D.Kleponė.
Verslo sektoriaus efektyvumo reitinge Lietuva pakilo iš 33-ios į 30-ą vietą. „Didžiausia pažanga buvo padaryta produktyvumo ir efektyvumo srityje. Tarp šių kriterijų aukščiausias pozicijas Lietuvos verslas užėmė IT technologių panaudojimo srityje bei pagal produktyvumo augimą. Augęs produktyvumas galėjo būti vienu iš veiksnių, lėmusių didelių įmonių konkurencingumo augimą pagal tarptautinius standartus. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumas išliko panašiame lygyje kaip ir prieš metus“, – teigia „Versli Lietuva“ vadovė.
Pasak jos, nepaisant spartaus produktyvumo augimo, pagal bendrą produktyvumo lygį Lietuva vis dar atsilieka nuo reitinguojamų šalių vidurkio (2018 m. reitinge produktyvumas siekia 84% bendro vidurkio). „Kitas svarbus verslo efektyvumo vertinimo veiksnys yra darbo rinka, kurios vertinimas 2018 m. reitinge suprastėjo. Viena didžiausių problemų yra spartus darbo užmokesčio augimas ir dėl to didėjančio darbo sąnaudos. Taip pat, Lietuvoje yra vienas didžiausių atotrūkių tarp įmonių vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio. Didelė Lietuvos problema yra darbo jėgos mažėjimas. Pagal šį kriterijų šalis yra priešpaskutinėje 62-oje reitingo vietoje“, – nuogąstauja D. Kleponė.
Pagal verslo valdymo efektyvumo kriterijus Lietuva užima aukštas pozicijas šių metų reitinge.
„Čia aukštai vertinamas vadovų verslumo lygis, požiūris į klientų pasitenkinimą bei įmonių lankstumas. Vis dėlto geri Lietuvos ekonominės raidos rodikliai turi ir neigiamą efektą – įmonės šiemet mažiau dėmesio skiria rinkos pokyčių analizei, įžvelgia mažiau rizikos veiksnių, o tai gali turėti neigiamos įtakos įmonių veiklai keičiantis ekonominei situacijai“, – mano „Versli Lietuva“ vadovė.
Pagal infrastruktūros vertinimą Lietuvą pakilo iš 30 į 29 vietą. Šioje kriterijų grupėje Lietuva pirmauja pagal skaitmeninių technologijų įgūdžius, užima aukštas pozicijas mobiliųjų technologijų ir komunikacijų infrastruktūros srityje. Vis dėlto atsiliekama mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, yra nepakankamai išvystyta mokslo ir verslo bendradarbiavimo infrastruktūra. Todėl Lietuva atsilieka ir pagal verslo investicijas į mokslinę bei tiriamąją veiklą.
„Apibendrinant reitingo pokyčius matyti, kad didžiausią pažangą lėmė palanki verslo ciklo fazė, tačiau struktūrinės problemos Lietuvoje yra sprendžiamos lėtai ir tai labiausiai riboja šalies konkurencingumą“, – teigia D. Kleponė.
Komentuodamas šiemet jau 30-tą kartą atliktą pasaulio konkurencingumo indeksą, IMD Pasaulio konkurencingumo centro direktorius prof. Arturo Bris pažymi, kad šių metų rezultatai patvirtina esminį konkurencinės aplinkos bruožą – šalys renkasi skirtingus kelius, siekdamos tolesnės transformacijos konkurencingumo link. „Vienos šalys savo konkurencingumo strategiją kuria konkretaus aspekto, pavyzdžiui, materialios ir nematerialios infrastruktūros, pagrindu, o kitos siekia konkurencingumo per valdžios efektyvumo gerinimą“, – sako A. Bros.