Pasaulio ekonomikos augimas bus lėtesnis nei tikėtasi anksčiau daugiausiai dėl prastesnių JAV ir euro zonos perspektyvų. Tiesa, daugelyje anksčiau nerimą kėlusių besivystančių rinkų matomos šiek tiek geresnės tendencijos. „Swedbank“ šiek tiek sumažino pasaulio BVP augimo prognozę – šiemet tikimasi 3,2 proc. augimo, o kitais metais augimas turėtų paspartėti iki 3,7 procento.
„Lyginant su kartais nerimaujančiais ir stringančiais prekybos partneriais, Lietuva šiemet kol kas atrodo gana įspūdingai. Per pirmuosius du šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninė prekyba išaugo 7,6 procento. Tai rodo, kad vartotojai ramiai reagavo į neramumus finansų rinkose. Nors vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų pradžioje buvo šiek tiek mažesnis, mažmeninė prekyba ne maisto produktais, daugiausia ne pirmo būtinumo prekėmis, vasario mėnesį buvo net 10,5 procentų didesnė nei prieš metus“, ‒ komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Būsto rinkoje „Swedbank“ ekonomistai nefiksuoja nei atšalimo, nei perkaitimo ženklų. Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamo turto sandorių skaičius buvo maždaug ketvirtadaliu didesnis nei prieš metus, o dėl didelės pasiūlos NT kainos išliko gana stabilios. Panašu, kad namų ūkiai yra linkę skolintis, o bankai nori ir turi galimybių didinti paskolų portfelį. Vasario mėnesį, lyginant su praėjusiais metais, būsto ir vartojimo paskolų portfelis išaugo atitinkamai 5,3 ir 5,9 procento. Europos Centrinio Banko vykdoma skatinamoji monetarinė politika ir toliau suteiks pagrindo namų ūkių skolos lygio didėjimui, kuris, lyginant su kitomis Europos šalimis, mūsų šalyje yra vis dar labai žemas. Šiemet aktyviau skolintis turėtų ir įmonės – „Swedbank“ prognozuoja, kad investicijos augs beveik dešimtadaliu.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, kol kas dauguma eksportuojančių sektorių išlieka konkurencingi. Nepaisant prarastos Rusijos rinkos, bendras Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas pernai vis tiek šiek tiek augo. „Swedbank“ prognozuoja, kad eksporto augimas paspartės iki 3 proc. šiemet, ir iki 5 proc. 2017 metais. Stebint šių metų pradžios tendencijas tokias prognozes galima vadinti konservatyviomis – per pirmuosius du šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos produktus) augo 6,9 proc., o prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) vertė buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Paslaugų eksportas pirmuosius du šių metų mėnesius buvo net 17,5 proc. didesnis nei prieš metus.
Šių metų pradžioje eksportas į NVS šalis vis dar mažėjo, tačiau eksportas į JAV, Jungtinę Karalystę, Švediją ir Norvegiją augo gana įspūdingais tempais. „Toliau keičiasi Lietuvos eksporto kryptys – tampame mažiau priklausomi nuo NVS rinkos, dar artimiau bendradarbiaujame su išsivysčiusiosiomis Vakarų valstybėmis, nors išsvajotas Pietryčių ir Centrinės Azijos regionas išlieka beveik neatrastas. Tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika pradės augti, o ES sankcijos jai bus palaipsniui atšaukiamos. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad Lietuvos prekybos su Rusija atsinaujinimas užtruks, nors erdvės teigiamiems siurprizams yra. Net jei Rusija atšauktų embargą, daugelis įmonių turbūt neskubės atnaujinti prekybinių ryšių, nors tokių galimybių ir pagundų greičiausiai bus“, ‒ prognozuoja N. Mačiulis.
Dėl metų pradžioje labai pigusių daugelio žaliavų šių metų infliacijos prognozę „Swedbank“ sumažino 0,2 procentinio punkto – iki 1,8 procento. Tačiau prognozuojama, kad naftos kainos į šių metų pradžios žemumas nebesugrįš ir toliau didės. Kitais metais vidutinė naftos kaina turėtų siekti 61 dolerį už barelį, o jų pabaigoje artėti prie 70 dolerių už barelį. Dėl brangstančios naftos ir kai kurių kitų žaliavų bei ir toliau gana sparčiai augančių atlyginimų, 2017 metais infliacija Lietuvoje turėtų padidėti iki 3,2 proc., tai yra, šiek tiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.
Tačiau net ir didėjanti infliacija turėtų nepakirsti gyventojų perkamosios galios, nes, prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitais metais didės, atitinkamai 6,5 ir 6 procentais. Vidutinį darbo užmokestį kelia ne tik sparčiai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, bet ir darbuotojų trūkumas bei didėjanti jų derybinė galia. Bedarbių ir darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų santykis (12 mėnesių vidurkis) yra žemiausiame lygyje per paskutinius septynerius metus, ir jis toliau mažėja. Kovą registruotas nedarbo lygis nukrito iki 8,9 proc., o laisvų darbo vietų skaičius mėnesio pabaigoje viršijo 9000 bei buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, teigiamas Lietuvos ekonomines tendencijas iliustruoja ir didesnės nei tikėtasi nacionalinio biudžeto pajamos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į nacionalinį biudžetą gauta 2,6 proc. daugiau pajamų nei planuota ir 5,7 proc. daugiau nei prieš metus. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio išaugo 8,7 proc. ir viršijo planą 3,7 procento. Tai greičiausiai yra ne tik stiprios vidaus paklausos, darbo užmokesčio ir užimtumo augimo pasekmė, bet taip pat rodo ir šiek tiek geresnį mokesčių administravimą ir mažesnį mokesčių vengimą.
Vis tik „Swedbank“ ekonomistai įspėja, kad globalių rizikos šaltinių sąrašas yra ilgas, o neigiamo scenarijaus tikimybė išlieka gana aukšta. Todėl rekomenduojama per daug nesidžiaugti ir nesnausti ant laurų – nors metų pradžia yra įkvepianti, be tinkamos ekonominės politikos tai gali virsti trumpalaike sėkme.
„Išorinės aplinkybės gali greitai suprastėti, o nuolat gilėjančios demografinės problemos bei struktūrinių reformų stoka gali vesti prie blėstančio konkurencingumo, neadekvataus viešojo sektoriaus finansavimo ir nestabilių valstybės finansų,“ ‒ teigia N. Mačiulis.
