Šių metų vasara gali tapti „klaikiu“ 2008-ųjų atgarsiu, tačiau šį kartą būsto paskolas pakeis euro zonos valstybių skola, įsitikinęs Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas.
„Europos centrinis bankas (ECB), panašiai kaip JAV Federalinių rezervų bankas 2008-aisiais, bandė įtikinti rinkas suteikdamos didelį kiekį likvidumo“, – teigė jis.
Jo manymu, norint apsisaugoti nuo investuotojų panikos, Europa turi būti pasirengusi skirti daugiau nei likvidumo injekcijas bandant sušvelninti neigiamas Graikijos pasitraukimo iš euro zonos pasekmes. „Jei Graikija paliks euro zoną, sunku bus nuspėti užkrato plitimą, panašiai kaip ir banko „Lehman Brothers“ žlugimas atnešė netikėtų pasėkmių“, – sakė R. Zoellickas.
Pasaulio banko vadovo nuomone, reikia vadinamosios euro zonos valstybių bankų depozitų garantijos ir kitų įsipareigojimų, kadangi dalies nacionalinių valstybių garantijos greičiausiai bus nepakankamos.
R. Zoellickas taip pat tvirtina, kad Europai reikia įvesti euro zonos obligacijas, rekapitalizuoti bankus naudojant Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondus ir suteikti vidutinio laikotarpio finansavimo garantijas tokioms šalims kaip Ispanija.
Bendrų euro zonos obligacijų sukūrimas tapo prieštaringu diskusijų klausimu. Naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as palaiko tokią idėja, tačiau Vokietija ją atmeta, argumentuodama tuo, kad toks veiksmas susilpnintų fiskalinę discipliną.
Pasaulio banko vadovas perspėja, kad laiko lieka vis mažiau. R. Zoellicko teigimu, jei prasidės nauja krizė, ECB gali nebeturėti galimybių „reaguoti greitai, visapusiškai ir tvirtai“, nes to daryti neleis nesutarimai banko valdyboje.
„Graikijos pasitraukimas sukeltų smūgių bangą kitų euro zonos valstybių pasitikėjime. Euro zonos lyderiai turi būti pasirengę, – perspėja R. Zoellickas. – Nebeliks laiko finansų ministrų susitikimams aptarti ekonomines perspektyvas ir diskutuoti apie augimą skatinančias priemones.“
