Ekonomistai perspėjo apie pasaulio ekonomikos nuosmukį tuo metu, kai įvairios šalys susiduria su sparčiai didėjančiomis sąnaudomis, o centriniai bankai didina bazines palūkanų normas, siekdami atvėsinti paklausą – visa tai blogina finansines sąlygas tebesitęsiančio karo Ukrainoje fone.
Naujausioje Pasaulio banko pasaulinės ekonomikos perspektyvoms skirtoje ataskaitoje „Global Economic Prospects“ kalbama apie „staigų ir ilgalaikį [pasaulio ekonomikos] sulėtėjimą“, o šiemet augimas greičiausia sieks 1,7 proc., arba maždaug perpus mažiau, nei buvo prognozuota birželį.
Tai būtų vienas silpniausių rodiklių per beveik tris dešimtmečius, kurį nustelbtų tik pandemijos sukeltas nuosmukis 2020-aisiais ir 2009 metų pasaulinė finansų krizė.
„Atsižvelgiant į trapias ekonomines sąlygas, bet kokie nauji nepalankūs reiškiniai <...> gali pastūmėti pasaulio ekonomiką į nuosmukį“, – teigia Vašingtone įsikūręs skolintojas.
Tarp tokių reiškinių galėtų būti didesnė nei tikėtasi infliacija, staigūs palūkanų normų šuoliai, skirti sustabdyti kainų augimą, arba pandemijos atsinaujinimas.
Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas antradienį žurnalistams kalbėjo: „Esu susirūpinęs, labai susirūpinęs, kad sulėtėjimas gali užsitęsti“.
Besivystančių ekonomikų šalių laukiantis sunkmetis
Tikėtina, kad JAV augimas 2023 metais sulėtės iki 0,5 proc. ir bus daug mažesnis nei buvo prognozuota anksčiau, tuo metu euro zona, susidurianti su energijos tiekimo sutrikimais ir kainų kilimu, paskatintu Rusijos invazijos į Ukrainą, visai nefiksuos augimo.
Pasaulio bankas prognozuoja, kad Kinijos ekonomika šiais metais augs 4,3 proc., arba 0,9 punkto mažiau nei buvo tikėtasi anksčiau, iš dalies dėl užsitęsusių pandeminių sutrikimų ir nekilnojamojo turto sektoriaus silpnumo.
„Perspektyvos ypač nedžiuginančios daugelio skurdžiausių ekonomikų atžvilgiu, kur skurdo mažėjimas jau sustojo“, – pažymėjo D. Malpassas.
„Besivystančioms ir besiformuojančioms ekonomikoms gresia ilgametis lėto augimo laikotarpis, kurį lems didelė skolų našta ir silpnos investicijos“, – pridūrė jis.
Nors Pasaulio bankas siekė greitesnio skolų restruktūrizavimo proceso, „pažanga vis dar nevyksta“, perspėjo D. Malpassas.
Ir nors didelio masto ekonomikos sulėtėjimas ir silpnas augimas dar nerodo nuosmukio, mano banko prognozių skyriaus vadovas Ayhanas Kose (Aihanas Kosė), tačiau Pasaulio bankas neatmeta „finansinių sunkumų galimybės artimiausiu metu, jei palūkanų normos pakils dar aukščiau pasauliniu lygiu“.
Jei taip atsitiks ir aukšta infliacija įsitvirtins, „tai gali sukelti pasaulinę recesiją“, perspėjo jis.
O jei finansavimo sąlygos bus dar labiau griežtinamos, skolų krizių šiemet greičiausiai kils daugiau.
Ekonomikų lėtėjimas gilės
Įvairių šalių centriniai bankai, įskaitant JAV Federalinio rezervo sistemą, (FRS), pernai didino palūkanų normas, siekdami kovoti su infliacija, tačiau ekonomikų lėtėjimas „gilės“, kai pasijus visas pinigų politikos pokyčių poveikis, perspėjo Pasaulio bankas.
„Trys pagrindiniai pasaulio ekonomikos augimo varikliai – JAV, euro zona ir Kinija – išgyvena ryškaus silpnumo laikotarpį, o tai neigiamai atsiliepia besivystančioms rinkoms ir besivystančioms ekonomikoms“, – pridūrė bankas.
Iki šiol infliacija augo, skatinama pandemijos metu skirtos paramos, tiekimo grandinių problemų ir kai kuriais atvejais, valiutų nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu.
Viena iš labiausiai nukentėjusių vietovių yra Užsachario Afrika, kurioje gyvena apie 60 proc. vargingiausiai besiverčiančių pasaulio gyventojų.
Prognozuojama, kad šiais ir kitais metais pajamos vienam gyventojui padidės vidutiniškai vos 1,2 proc. – „tempu, dėl kurio skurdo lygis gali didėti, o ne mažėti“, mano Pasaulio bankas.
Ataskaitoje taip pat buvo pažymėti iššūkiai, su kuriais susiduria mažos valstybės, kuriose gyvena 1,5 mln. ar mažiau gyventojų ir kurias pandemija paveikė ypač stipriai.
Tokios valstybės taip pat dažnai patiria nuostolių, susijusių su klimato sukeltomis katastrofomis, o „tai vidutiniškai sudaro maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus“, nurodė bankas.
„Atsižvelgiant į didesnę tokio pobūdžio stichinių nelaimių tikimybę, turime atsižvelgti į šias rizikas, kurių pasitaikys dažniau“ – pabrėžė A. Kose.
