Nors mažos anglies dioksido emisijos gali atnešti ekonominės naudos, besivystančioms šalims reikia „geresnių ir tvaresnių galimybių gauti finansavimą ir sutelkti privatų kapitalą“, kad būtų patenkinti šalių poreikiai, rašoma naujoje banko parengtoje ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta likus kelioms dienoms iki Egipte prasidėsiančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais, į kurį susirinks beveik 200 šalių atstovai ir kuriame bus svarstomas skubus lėšų, galinčių padėti pažeidžiamoms šalims prisitaikyti, poreikis.
„Klimato kaitos švelninimo priemonės yra labai svarbios pasaulinei gerovei, kurioms reikalingas didelis naujas pasaulinės bendruomenės finansavimas ir įplaukų mechanizmai“, – pažymėjo Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.
Ataskaitoje teigiama, kad metinis vidutiniškai 1,4 proc. besivystančių šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) investavimas į prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio sušvelninimo priemones galėtų padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį net 70 proc. iki 2050 metų.
Visgi investicijų poreikiai mažesnes pajamas gaunančiose šalyse yra didesni, o kai kurios jų turėtų skirti iki 5 proc. BVP, nors ši šalių grupė mažiausiai prisidėjo prie pasaulinio atšilimo.
Tokios šalys taip pat turi ribotas galimybes gauti finansavimą, todėl turtingosios valstybės privalo atlikti savo vaidmenį, teigiama pranešime.
Be didesnės tarptautinės bendruomenės finansinės paramos, siekdamos tikslų vyriausybės taip pat turės įgyvendinti politikos reformas, perskirstyti ribotus viešuosius išteklius ir sutelkti privatų kapitalą.
Banko vertinimas apima daugiau nei 20 šalių, kurios išmeta daugiau nei trečdalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant Argentiną ir Kiniją, taip pat Nigerį, Čadą ir Egiptą.
Pasaulio bankas teigė, kad turtingosios šalys dar nėra įvykdžiusios dešimtmečio senumo įsipareigojimo padidinti besivystančių šalių klimato kaitos finansavimą iki 100 mlrd. JAV dolerių per metus, nors JT klimato kaitos konsultacinė grupė apskaičiavo, kad metinės prisitaikymo išlaidos iki 2050 metų gali pasiekti 1 trln. JAV dolerių, jei atšilimo procesas ir toliau sparčiai tęsis.