Tyrimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP ekspertai – dr. Klaudijus Maniokas, doc. Dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius ir Titas Budreika.
„Alkoholio kontrolės įstatymas labai dažnai keistas, iš viso nuo 1999 m. jau 56 kartus. Tikslas Lietuvos alkoholio politikos mažinti vartojimą ir dabartinės Vyriausybės plane tikslas tas pats. Mūsų nuomone tai nėra adekvatus tikslas. Atlikdami tyrimą parengėme ir Europos šalių alkoholio politikos apžvalgą. Ji parodė, kad Lietuva Europoje pirmauja ne tik alkoholio suvartojimu, bet ir jau taikomų ribojimų kiekiu. Tai rodo, kad taikytos priemonės nebuvo taiklios. Siekiant rezultatyvios politikos, reikia vertinti ir teigiamas, ir neigiamas svarstomų sprendimų pasekmes“, – sakė ESTEP valdybos pirmininkas dr. K. Maniokas.
Mokslininkų atliktas modeliavimas parodė, kad įgyvendinus visas svarstomas priemones maksimaliai galima sumažinti bendrą alkoholio vartojimą 3 absoliutaus alkoholio litrais, statistiškai tenkantį kiekvienam vyresniam nei 15 m. gyventojui, arba 19 procentų.
Europoje labiausiai prieinamumą mažinančios priemonės yra draudimas parduoti gėrimus neblaiviems asmenims, pardavimo laiko ribojimas, draudimas pardavinėti degalinėse, pardavimo dienų ribojimas.
„Svariausia, ką darėme tai sukūrėme modelį leidžiantį prognozuoti skirtingas kontrolės priemones Lietuvoje. Modelis rėmėsi sąryšiu tarp skirtingų kintamųjų, literatūra ir tuo, kad vertinome skirtingų alkoholių rūšių pakeičiamumą“, - sakė K. Maniokas.
ESTEP atlikta studija parodė, kad labiausiai alkoholio vartojimą mažintų iki 2020 m. svarstomas akcizų didinimas (9 proc.) ir reklamos draudimas bei pardavimo laiko ribojimas (7 proc.), o specializuotų parduotuvių atsiradimas turėtų labai mažą poveikį (0,1 proc.).
Visgi išskiriama, kad yra ir neigiamų pasekmių, nes legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 4 litrais, o neapskaityto alkoholio vartojimas išaugtų 1 litru. Be to, būtų vartojama daugiau stipriųjų alkoholinių gėrimų.
Labiausiai nukentėtų silpnieji alkoholiniai gėrimai
Dr. Klaudijus Maniokas pastebi, kad akcizų politika itin didžiulę įtaką turi silpniesiems gėrimams – vynui. Nuo 2004 metų akcizai vynui didėjo 5,5 kartų, alui apie 4 kartus, o etilio alkoholiui nepilnus 2 kartus. Prognozuojama, kad iki 2020 m. skirtumas dar padidės. Palyginimui Lenkijoje vyno akcizas bus 7 kartus mažesnis, nei Lietuvoje.
„Jau dabar pakėlus akcizus alkoholinių gėrimų akcizai yra aukštesni nei kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Lenkijoje bei Estijoje. Alaus beveik dvigubai apmokestinimas didesnis nei Latvijoje ir Lenkijoje“, - sakė jis.
K. Maniokas teigia, kad ne paslaptis jog kainų didinimas turi didžiausią poveikį bendro alkoholio vartojimo sumažinimui. Tačiau tuo pačiu padidina ir legalaus įvežamo bei nelegalaus alkoholio vartojimą. Ypač alkholinių gėrimų įsigijimą iš Lenkijos ir Latvijos, nes ten akcizų tarifai mažesni.
Jei bus įvesti 2020 m. planuojami akcizų tarifai, vyno ir fermentuotų gėrimų vieno laipsnio absoliutaus alkoholio apmokestinimas bus didesnis, nei alaus ar stipriųjų gėrimų. Taip atsitiko todėl, kad skaičiuojant vyno ir fermentuotų gėrimų 2020 metų akcizų tarifą laikyta, kad vidutinis vyno ir fermentuotų gėrimų stiprumas yra 15 proc., nors Statistikos departamento duomenys rodo 11,71 ir 10,51 laipsnio vidurkius.
Akcizų tarifą keliant, prognozuojama kad iki 2020 m. akcizai sumažintų legalaus alkoholio suvartojimą 1,7 absoliutaus alkoholio litro, tenkančio vyresniam nei 15 m. gyventojui, bet padidintų legalaus įvežamo ir nelegalaus alkoholio vartojimą. Labiausiai – beveik 2 kartais – didėtų legalaus alaus įsigijimas kaimyninėse šalyse.
Įgyvendinus vien tik šią priemonę, legalaus alkoholio suvartojimas sumažėtų 12 proc., o bendras – 9 proc. Tyrimu apskaičiuota, kad bendras alaus vartojimas sumažėtų 28 proc., vyno – 8 proc., o stipriųjų gėrimų – padidėtų 4 proc.
„Akcizų didinimas reikšmingai mažina vartojimą, tačiau turi daug struktūrinių poveikių: jis palankus stipriesiems gėrimams, nepalankus alui ir vynui, labai palankus nelegaliam sektoriui, naudingas gretimų šalių mažmeninei prekybai Lietuvos mažmeninės prekybos sąskaita“, – komentavo vienas iš studijos autorių dr. R. J. Vaicenavičius.
„Akcizai palankesni stipriems alkoholiniams gėrimams ir nelegaliam alkoholiui. Be to, akcizų didinimo poveikis yra regresyvus, labiausiai mokestis krenta ant mažiausiai uždirbančiųjų. O dėl legalaus alkoholio pakeitimo nelegaliu yra tikėtina didesnė žala mažiausių pajamų žmonių sveikatai. Žalos visuomenės sveikatai sumažėjimas bus kuklesnis, nei viso alkoholio suvartojimo sumažėjimas šalyje“, - tyrimo išvadas dėstė K. Maniokas.
Prekybininkai dėl specializuotų parduotuvių patirtų šimtamilijoninius nuostolius
K. Manioko teigimu, kaštų visų scenarijų nevertino, bet specializuotos parduotuvės gana aiškios kaštų požiūriu ir dėl to įvertintas bendras poveikių balansą.
Specializuotų alkoholio parduotuvių sukūrimo modeliavimas parodė, kad jos alkoholio vartojimą sumažintų 0,1 procento.
„Jei kartu būtų mažinamas prekybos vietų skaičius, sumažėjimas sudarytų 3 proc. alkoholio suvartojimo. Jis būtų tris kartus mažesnis bendram alkoholio vartojimui, palyginti su akcizų didinimu. Kartu šių priemonių įgyvendinimas 19 proc. padidintų nelegalaus alkoholio vartojimą ir 18 proc. – legalaus įvežamo alkoholio vartojimą“, – teigė dr. K. Maniokas.
Pasak jo, specializuotų parduotuvių steigimo sąnaudos, mažinant tankį, yra labai didelės, ir atsiranda neigiamas poveikis kitų produktų kainoms. Be to, suteikimas teisės prekiauti sukurtų paskatas korupcijai, neigiamai veiktų verslo aplinką. Ši priemonė neigiamai veiktų ir mažmeninės prekybos infrastruktūrą mažesnėse gyvenvietėse.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atliktais skaičiavimais, specializuotų parduotuvių įrengimas galėtų kainuoti apie 47,5 mln. Eur ir paliestų 2,8-4,9 tūkst. šalies parduotuvių, priklausomai, kokie nauji ribojimai būtų sukurti. Bendras neigiamas tokių priemonių efektas, įskaitant sumažėjusią prekybos apyvartą ir uždaromas parduotuves, sudarytų 135-233 mln. Eur.
Reklama ir prekybos laikas
Visiškas reklamos draudimas ir prekybos laiko ribojimas legalaus alkoholio vartojimą gali sumažinti tiek pat, kiek akcizų tarifų didinimas iki 2020 m. – 12 procentų. Tačiau bendras alkoholio vartojimas mažėtų ne tiek daug ir sudarytų 7 proc., kadangi griežtas pardavimo laiko ribojimas padidina paskatas alkoholį įsigyti nelegaliose prekybos vietose.
Pasak ESTEP analitiko T. Budreikos, reklamos draudimas, skirtingai nei kitos priemonės, neturi neigiamų perskirstomųjų poveikių tarp skirtingo alkoholio rūšių ir šaltinių, tačiau reikia įvertinti ir neigiamą poveikį renginiams, kultūrinei, sportinei veiklai.
Viską lemia žalingi įpročiai
Studija parodė, kad akcizų politika, reklamos ribojimas ir prieinamumo ribojimas mažintų alkoholio suvartojimą, tačiau priemonės nėra taiklios, ir jų poveikis alkoholio žalos mažinimui nėra aiškus, kalbėta konferencijoje.
Pasak dr. K. Manioko, užsienio šalių patirties analizė rodo, kad alkoholio kontrolės priemonių skaičius tiesiogiai nekoreliuoja su alkoholio suvartojimu. Ne visos priemonės yra vienodai veiksmingos skirtingose šalyse, todėl Lietuva turėtų pasirinkti joje veiksmingų priemonių paketą, atsisakydama neveiksmingų.
„Alkoholio vartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais yra didžiausias Europoje, tačiau ilgesnėje perspektyvoje matome, kad alkoholio vartojimo problema Prancūzijoje, Italijoje buvo didesnė. Apie 1960 m. Italijoje metinis alkoholio suvartojimas buvo apie 19 litrų, Prancūzijoje – 26 litrai. Šie rodikliai buvo sumažinti nesiimant ribojimų politikos“, sakė dr. K. Maniokas.
Analitikai pabrėžia, kad Lietuvoje itin žalingas ne suvartojimo kiekis, o įpročiai. Mat alkoholis vartojamas bene rečiausiai Europoje, tačiau suvartojama daugiausiai. Tik 1 proc. šalies gyventojų vartoja alkoholį kasdien, kai Portugalijoje, nepaisant mažo bendro išgeriamo alkoholio kiekio, kasdien jį vartoja 43 proc. gyventojų. Lietuvoje, priešingai – du iš trijų žmonių piktnaudžiauja alkoholiu bent kartą per mėnesį.
Pasak jo, priimant sprendimus reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje ir Rytų Europoje tradiciškai didelė alkoholio kontrabandos įtaka, ir jos dalis dėl naujų ribojimų didėtų. Tai būtina įtraukti į skaičiavimus.
„Pirmą kartą taip, tos priemonės veiktų – mažintų alkoholio vartojimą, bet jos akivaizdžiai nėra taiklios. Apskritai pasaulio patirtis, užsienio šalių analizė rodo, kad alkoholio ribojimo priemonių skaičius nekoreliuoja su vartojimu. Kai kuriose šalyse alkoholis mažai kontroliuojamas, bet jo suvartojama mažai. Priklauso nuo daug socialinių faktorių: skurdo, istorinės atmintis, socialinės atskirties. Svarbiausia vis tik ne alkoholio suvartojimas, bet alkoholio daroma žala ir jį lemia ne tik kiekis matuojamas litrais, bet ir vartojimo įpročiai, įsigijimo būdų legalumas ir visa kita. Politinėje darbotvarkėje beveik nėra jokių priemonių kaip keisti kitus tikslus – įsigijimo struktūrą ir vartojimo įpročius. Šiuo metu dominuoja stiprieji alkoholiniai gėrimai ir alus. Jei būtų įvestos visos dabar svarstomos ribojimo priemonės tai smarkiai sumažėtų alaus vartojimas ir tai tik būtų didesnė žala. Konstruktyvių diskusijų apie žalos žmonių sveikatai mažinimą nevyksta, o tai turėtų būti paties reguliavimo ašis“, - konstatavo K. Maniokas.
Tyrimo rekomendacijos:
• Institucijos turėtų svarstyti tolygesnius, tarp alkoholio rūšių geriau subalansuotus akcizų kėlimo scenarijus, modeliuojant jų pasekmes alkoholio visam – apskaitytam ir neapskaitytam – suvartojimui.
• Būtina vertinti priemonių poveikį skirtingoms visuomenės grupėms, tarp jų - socialiai pažeidžiamoms grupėms, kaip jaunimas ar alkoholizmu sergantys žmonės.
• Alkoholio politika turėtų įvertinti skirtingus alkoholio įsigijimo įpročius miestuose ir regionuose.
• Taikli alkoholio kontrolės politika turėtų modeliuoti net tik legalaus alkoholio suvartojimo pokytį, bet ir iš to kylančią žalą, įskaitant neapskaityto alkoholio vartojimą.
• Pagrindinis alkoholio politikos taikinys turėtų būti žalos mažinimas, kadangi vartojimo mažinimas pats savaime nebūtinai sprendžia žalos mažinimo uždavinius.
• Vykdant didelio masto alkoholio kontrolės priemonių pakeitimus, būtina rengti kasmetines alkoholio vartojimo metines ataskaitas, kuriose būtų įvertinamas vykdomų ir numatomų priemonių poveikis, taip pat vertinami socialiniai ir ekonominiai alkoholio vartojimo veiksniai, analizuojama kitų, ypač kaimyninių, valstybių patirtis.
• Galimos neigiamos pasekmės valstybės ir namų ūkių biudžetams nėra įvertintos ir turi būti kito tyrimo etapo objektu
