Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Aistė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad savaitgalį praleido Latvijoje.
„Vykome su šeima į ledo skulptūrų festivalį Jelgavoje. Taip pat užsukome į „Maximos“ parduotuvę. Nustebome, kad daugelis prekių ten pigesnės. Būtų suprantama, kad, pavyzdžiui, latviški sūreliai ten pigesni ir kainuoja vos 0,39 euro, juk tai yra vietinė produkcija. Tačiau ir lietuviški sūreliai ten pigesni, nei pas mus.
Be to, daugeliui prekių, Latvijoje su Ačiū (latviška Paldies) kortele taikomos nuolaidos. Pavyzdžiui, sviesto pakelis su nuolaida kainavo 0,99 euro. Tuo metu Lietuvoje, toks pat sviestas kainuoja jau 1,99 euro. Juokavome su šeima, kad tokių sviesto kainų jau nematėme gerus metus ar net porą metų“, – pasakojo moteris.
Anot jos, Latvijoje taip pat pigesni buvo bananai ir kalafiorai.
„Bananų kaina Lietuvoje dabar kyla turbūt kas savaitę. O štai Latvijoje jie kainuoja 1,59 euro. Tuo metu Lietuvoje – 1,79 euro. Taip pat patikrinau kalafiorų kainas, juk ši daržovė žiemą tampa prabanga, kartais siekia ir 4 eurus už vieną vienetą. Taigi, Latvijoje kalafioras kainuoja 2,49 euro, o Lietuvoje – jau 2,99 euro.
Agurkų kaina iš viso skiriasi beveik 1 euru. Latvijoje ilgavaisių agurkų kilogramas kainuoja 2,69 euro, o Lietuvoje tokie patys ilgavaisiai – 3,49 euro. Beje, norintys sutaupyti Latvijos „Maximoje“ gali nusipirkti ir trumpavaisių agurkų, jie su nuolaidos kortele kainuoja 1,49 euro“, – kainas vardijo Aistė.
Anot jos, Latvijoje nusipirkus vos kelias prekes jau galima sutaupyti eurą ar kelis.
Taip pat Aistė atkreipė dėmesį, kad Latvijoje kur kas didesniam prekių kiekiui taikomos nuolaidos su Ačiū kortele.
„Lietuvoje taip nėra. Žinoma, būna nuolaidų, tačiau vos kelioms prekių grupėms. Tuo metu Latvijoje tą pačią dieną su nuolaida galima nusipirkti sviesto, sūrio, duonos, mėsos, saldumynų, daržovių ir t. t.“ – vardijo Aistė.
Ji tikino, kad į parduotuves Latvijoje prie progos užsuks ir dažniau.
„Panašų ledo skulptūrų renginį buvo galima aplankyti ir Lietuvoje Taujėnų dvare, ten bilieto kaina suaugusiam perkant internetu siekė 10 eurų, o perkant vietoje jau 13 eurų. Tuo metu Latvijoje vietoje bilietus nusipirkome už 10 eurų. Festivalio vietoje galėjome įsigyti ir karšto vyno, alkoholinis kainavo 4 eurus, o nealkoholinis – 2 eurus. Kainos tikrai mažesnės nei buvo Lietuvoje, ypač kalėdinių mugių metu.
Nusprendėme su šeima Latvijoje savaitgalius leisti dažniau, tuo pačiu galėsime ir apsipirkti“, – pasakojo moteris.
Kainų tarpusavyje nederina
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanato teigimu, nors to paties pavadinimo, tai pačiai verslo grupei priklausančios parduotuvės „Maxima“ veikia visose Baltijos šalyse, tačiau jos veikia kaip savarankiški juridiniai vienetai.
„Kitaip tariant, kiekvienoje šalyje prekybos tinklas veikia tik savo rinkoje, toje šalyje egzistuojančiomis konkurencinės aplinkos sąlygomis.
Tai galioja tiek formuojant kainodaros strategiją, tiek planuojant ir įgyvendinant akcijas tam, kad prekybos tinklas geriausiai patenkintų savo labai skirtingų pirkėjų poreikius bei išliktų lyderiu ypač konkurencingame ir dinamiškame mažmeninės prekybos sektoriuje“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, nemažas kainų skirtumas tarp tokių pačių prekių Latvijoje ir Lietuvoje susidaro dėl skirtingų priežasčių.
„Apskritai prekių, produktų ir paslaugų kainas lemia objektyvios aplinkybės pasaulinėse ir vietinėse žaliavų rinkose bei įvairūs veiksniai konkrečioje tos šalies rinkoje: gamybos ir tiekimo kaštai, besikeičiantis darbo užmokestis, mokesčių dydis, derybinė bendrovės galia ir kt.
Ir nors dėl dalies prekių derybos vykdomos centralizuotai, visos įmonių grupės mastu, visgi dauguma derybų vykdomos lokaliai, konkrečioje šalyje dirbančių specialistų“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
Tikina, kad Latvijoje pigesnis ne maistas, bet paslaugos
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nesutiko, kad Latvijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje.
„Bendras kainų indeksas rodo, kad maisto kainos turėtų būti panašios, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Tačiau žmonės tikriausiai didesnį dėmesį kreipia į maisto produktų kainas ir gali būti, kad tam tikri produktai ten yra pigesni.
Tačiau juk dar neseniai latviai girdavosi, kad pigesnių produktų važiuodavo pirkti į Lietuvą. Dabar situacija apsivertė. Be to, Lietuvoje maisto produktų kainų kilimas pernai buvo spartesnis“, – pripažino ekonomistas.
Tačiau, anot jo, Latvijoje tikrai yra pigesnės įvairios paslaugos.
„Pavyzdžiui, viešbučių ar restoranų kainos. Ypač pajūryje, Liepojoje, Venspilyje ar Jūrmaloje galima apsistoti ir pavalgyti restoranuose pigiau nei Palangoje.
Todėl Latvijos kurortuose pastaruoju metu galima sutikti nemažai Lietuvių“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, metinė infliacija turėtų pasiekti vienaženklį skaičių ir sumažėti jau gegužę ar birželį.
„Tikėtina, kad metų pabaigoje infliacija smuks iki 5 proc. Tačiau yra grėsmė, kai kainos nepasikeis. Jos dažniausiai kyla arba nekrenta, lieka tame pačiame lygyje. Kainos krenta lėtai ir išskirtinėmis sąlygomis.
Kainos gali kristi sumažėjus vartojimui. Tada didės spaudimas konkurencijai, nes visiems vietos po saule nebeužteks. Jeigu įmonės norės didinti pardavimus, jos mažins kainas. Tam galimybės yra, nes sumažėjo gamybos kaštai, kurie pernai buvo permesti vartotojams“, – apie kainų mažėjimo galimybę kalbėjo Ž. Mauricas.
