VMI atstovai jau anksčiau skelbė, kad po įvestos prievolės kiekvienam automobiliui turėti SDK transporto priemonių pardavėjai sumokėjo kur kas daugiau mokesčių nei iki šiol – 5,5 mln. eurų.
Be to, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) beveik 50 proc. daugiau – 93,3 mln. eurų. Negana to, dalis asmenų pradėjo įregistruoti savo vykdomą veiklą prekybą automobiliais.
Nors surinkti duomenys rodo įvesto SDK naudą, tačiau nesąžiningų pardavėjų vis dar yra.
Nukenčia galutinis automobilio pirkėjas
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius pasakoja, kad viena didžiausių naudotų automobilių pardavimo sektoriaus problemų – fiktyvūs sandoriai ir už jų besislepiantys mokesčių vengiantys pardavėjai.
Pasak pašnekovo, dėl pastarosios priežasties galiausiai nukenčia galutinis pirkėjas, o taip pat ir sąžiningi verslo atstovai, parduodantys transporto priemones.
Viena dažniausiai pasitaikančių nesąžiningų pardavėjų gudrybių – sandorių įregistravimas pagal užsienietiškas pardavimo sutartis, dar kitaip vadinamus „kauferius“. Tokiu būdu bandoma imituoti, kad automobilis buvo pirktas ne Lietuvoje, bet užsienyje.
„Dažniausiai vadinamieji „kauferiai“ surašomi prieš pat automobilio registracijos procedūrą, nurodant fiktyvią sutarties sudarymo vietą ir datą, neretai nurodant ir neegzistuojantį pardavėja.
Tokiu atveju pirkėjas, sutikdamas pasirašyti tokią sutartį, ne tik netenka visų garantijų dėl automobilio defektų, bet ir įsitraukia į dokumentų klastojimo schemą“, – kalbėjo R. Puncevičius.
VMI atstovas ragina gyventojus nesutikti su pardavėjo reikalavimu pasirašyti sutartį su sumažinta kaina arba fiktyvų „kauferį“. Be to, prieš perkant transporto priemonę, vertėtų dar kartą atidžiai patikrinti pardavėjo pateiktus duomenis.
Automobilių pirkėjus VMI pakvietė pokalbiui
R. Puncevičius teigė, kad daugiau kaip 1 tūkst. automobilių pirkėjų buvo netgi išsiųsti atskiri klausimynai, jie buvo kviečiami atskiram pokalbiui su VMI specialistais, siekiant išsiaiškinti transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, ar automobilį iš tikrųjų pardavė dokumentuose nurodytas užsienietis.
„Pateiktuose atsakymuose į išsiųstas anketas bei pokalbių metu apie trečdalis gyventojų pripažino, kad transporto priemonę pagal įformintą užsienietišką pirkimo — pardavimo sutartį pirko iš Lietuvos piliečio Lietuvoje.
Pagal surenkamą informaciją vis daugiau nelegalios prekybos transporto priemonėmis atvejų perduodama teisėsaugos institucijoms – vien per paskutinius 2 mėnesius pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, dar viena situacija vertinama“, – kalbėjo R. Puncevičius.
Sustiprins patikrinimus
VMI specialistai su kitomis institucijomis neretai vykdo patikras keliuose, lankosi automobilių turgavietėse, tikrina pardavimo skelbimus elektroninėje erdvėje tam, kad būtų išsiaiškinta, ar asmenys tinkamai vykdo su SDK susijusias pareigas, kas yra tikrieji tarpininkai parduodant automobilį.
R. Puncevičius teigė, kad netrukus bus sustiprinta kontrolė nustatant automobilių vertę.
„Artimiausiu metu automobilių perpardavimo sektoriuje planuojama daugiau dėmesio skirti fiktyvių transporto priemonių kainų nustatymui. Apjungus įvairių šaltinių duomenis, planuojama vykdyti rizikingų mokesčių mokėtojų, automobilių pardavimo dokumentuose galimai sumažinančių pardavimo kainą, stebėseną ir kontrolę“, – teigė jis.
Patikrinta beveik 5 tūkst. automobilių keliuose
VIš viso nuo SDK įvedimo kartu su kitomis institucijomis keliuose patikrinta 4 635 transporto priemonės, iš kurių 1041 SDK neturėjo (22 proc.). Taip pat pardavimo aikštelėse patikrinta 7 248 transporto priemonės, iš kurių 2 230 neturėjo SDK (30 proc.). Pasibaigus tolerancijos laikotarpiui, dėl patikrinimų keliuose ir aikštelėse metu nustatytų pažeidimų surašyta 186 administracinio nusižengimo protokolai.
Per metus nuo SDK atsiradimo nuskenuota 35 tūkst. skelbimų, nustatyta apie 10 tūkst. asmenų, kurie patalpino automobilių skelbimus be SDK, jie informuoti apie prievolę skelbime nurodyti SDK ir administracinę atsakomybę. Iš viso buvo nustatyti 33 administraciniai nusižengimai
Nuo 2021 rugsėjomėn. VMI taip pat vertina skelbimuose nurodomo SDK kodo teisingumą. Teigiama, kad neteisingi ar negaliojantys SDK sudaro apie 9 proc. nuo visų skelbimų. Nors dalis šių atvejų nutinka dėl galimai įsivėlusios žmogiškos klaidos, tačiau VMI atstovai tvirtina, kad pasitaiko ir tokiu būdu piktnaudžiaujančių pardavėjų, kurie siekia išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad atsakomybė už fiktyvių sutarčių sudarymą taikoma tik pardavėjams, tačiau VMI siūlo, kad pirkėjams, kurie sąmoningai sutinka klastoti dokumentus ir pasirašo fiktyvius kauferius, taip pat turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Tiesa, kol kas galutinis nutarimas dėl to nėra priimtas.
