Laisvė Aužbikavičienė
Šiemet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ buvo teikiamos itin aktyviai. Pareiškėjų prašoma paramos suma daugiau negu tris kartus viršijo šiai priemonei skirtą biudžetą, kuris siekia daugiau negu 2,8 milijono litų. Todėl pateiktoms paraiškoms buvo atliktas pirmumo vertinimas.
Paraiškos vertinamos pagal pirmumo kriterijus
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ šiemet buvo pateiktos 98 paraiškos. Kadangi paraiškose prašoma paramos suma viršijo skirtąją, paraiškos buvo vertinamos pagal pirmumo kriterijus, nustatytus priemonės įgyvendinimo taisyklėse.
Tokių kriterijų iš viso yra šeši, jie išdėstyti mažėjančio svarbumo tvarka – pirmas kriterijus yra pats svarbiausias, paskutinis – šeštas – mažiausio svarbumo.
Kaip ir ankstesniais metais, pirmą pirmumo vertinimo kriterijų atitiko tie pareiškėjai kurie nėra gavęs Europos Sąjungos (ES) investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Antras pagal svarbumą pirmumo kriterijus, susijęs su pačiu projektu – jei jame numatytos investicijos jaunuolynų ugdymui t.y. šviesinimui ir valymui – projektas gauna pirmumą.
Trečioje vietoje pagal svarbumą – fiziniai asmenys, kurie investuoja į didesnes nei 5 ha nuosavybės teise valdomas savo miško valdas. Ketvirtą kriterijų atitinka tie pareiškėjai, kurie yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo nariai; penktą – projektai, kuriuose numatyta diegti inovacijas, skatinančias girių ekonominio konkurencingumo augimą. Šeštas pagal svarbumą kriterijus – prašoma mažesnė paramos suma.
Parama paskirstyta konkurencingai
Sudarant paraiškų pirmumo eilę, buvo vadovautasi ta informacija, kurią pareiškėjas nurodė pateiktoje paramos paraiškoje. Sudaryta paraiškų pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ prioritetinė eilė paskelbta viešai – su ja galima susipažinti internete, NMA svetainėje (Titulinis puslapis » Parama » Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa » Pareiškėjai ir paramos gavėjai).
Šiemet priemonei įgyvendinti skirto biudžeto užteko 34 paraiškoms, nes šios paraiškos atitiko daugiausia pirmumo kriterijų. Taigi šios paraiškos prioritetinėje eilėje atsidūrė aukščiau už kitas.
Kadangi šiemet susidomėjimas priemone buvo itin didelis, įtakos, vertinant pirmumą, turėjo visi kriterijai: „Net paskutinis pirmumo kriterijus – prašoma mažesnės paramos sumos – buvo reikšmingas“, – pastebi NMA Projektų vertinimo skyrius vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.
NMA specialistai taip pat primena, kad pateikta prioritetinė eilė nėra galutinė ir gali keistis, jeigu joje nurodytų pareiškėjų paramos paraiškos bus atmestos, išregistruotos arba pareiškėjai dokumentais nepagrįs atitikties tam tikram prioritetiniam kriterijui. Tokiu atveju, paraiškos „likusios už brūkšnio“, tai yra tos, kurioms nepakako esamo biudžeto, gali pakilti į viršų ir gauti paramą.
Priemonė itin populiari
Šie metai – nebe pirmi, kai pagal KPP priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ teiktoms paraiškoms atliekamas pirmumo vertinimas. Nors, kaip pažymi D. Rutkauskaitė, susidomėjimas priemone svyravo, pastaraisiais metais pareiškėjai paraiškas teikia vis aktyviau. „Pagal šią priemonę 2007 m. buvo surinktos 42 paraiškos, 2008 m. – 20, 2009 m. – 19, 2010 m. – 58, 2011 m. – 118 paraiškų. 2012 m. šios priemonės paraiškos nebuvo renkamos. 2011 m. jau prireikė paraiškų pirmumo vertinimo, nes iš 118 surinktų paraiškų lėšų užteko 89 paraiškoms“, – sako D. Rutkauskaitė. Didelį miškų valdytojų susidomėjimą priemone rodo ir bendroji statistika – šiuo metu jau patvirtinta 96 proc. visos 2007-2013 metų laikotarpio paramos. Tai reiškia, kad iš daugiau nei 50 milijonų litų, sudarančių šios priemonės biudžetą, 48,5 milijonų litų skyrimas jau patvirtintas paramos gavėjams.
ES parama darniai miškininkystei
Priemonėje „Miškų ekonominės vertės didinimas“ gali dalyvauti privačių miškų savininkai, jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos.
Priemonė turi dvi veiklos sritis. Pirmoji – tai mažos ekonominės vertės medynų (jaunuolynų) ir krūmynų pertvarkymas bei jaunuolynų ugdymas. Ši veiklos sritis orientuota į mažos ekonominės veiklos medelynų ekonominės vertės didinimą, jaunuolynų puoselėjamą, atliekant šviesinimo ir valymo kirtimus. Pagal šią priemonę gali būti finansuojama nuo 50 iki 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Antroji veiklos sritis – tai miško kirtimo, apvaliosios medienos bei biokuro (medienos kuro) ruošos modernizavimo rėmimas. Ši veikla orientuota į pažangios ir modernios technikos įsigijimą, kuri daro miškų priežiūros darbą našesnį. Kaip pastebi NMA specialistė Dalia Rutkauskaitė, būtent antroji veiklos sritis sulaukia daugiausiai populiarumo tarp pareiškėjų. Ši tendencija pastebima jau kelerius metus.
Visos pagal priemonės antrąją veiklos sritį tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos iki 50 proc. sumos. Už skirtą paramą pagal šią veiklos sritį, galima įsigyti motorinių pjūklų, krūmapjovių, medienos ištraukimo traktorių, savikrovių priekabų, medvežių, miškavežių, medkirčių, biokuro ruošos technikos, pavyzdžiui, medžių ar krūmų pjovimo ir skiedrų ruošimo kombainų energetinėms plantacijoms, mechanizmų šakoms į rulonus presuoti, medienos smulkintuvų, N ir O kategorijų transporto priemonių medienos skiedroms vežti. Finansuojamos ir išlaidos programinei įrangai, miškotvarkos projektų parengimui, projekto viešinimui bei bendrosios išlaidos. Parama projektams iki 150 tūkst. Lt
Besibaigiantis KPP laikotarpis paskatino sparčiau įsisavinti paramos lėšas, tad šių metų pareiškėjų laukė kelios naujovės ir pakoreguotos priemonės „Miškų ekonominės vertės didinimas“ įgyvendinimo taisyklės. Svarbiausia iš naujovių ta, kad šiemet prašoma paramos suma vienam projektui negalėjo viršyti 150 tūkst. Lt. Toks sprendimas priimtas siekiant, kad parama miškams pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ pasinaudotų kuo daugiau pareiškėjų, o paramos lėšas būtų lengviau įsisavinti.
Įsipareigojimai paramos gavėjamas išliko tie patys. Kaip ir ankstesniais metais, jie investicijas turi atlikti ir projektą įgyvendinti per 24 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo ar sprendimo skirti paramą dienos, o išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos.
Kaip ir ankstesniais metais, visos miškų vertės didinimui skirtos investicijos turės būti atliekamos ne mažesniame kaip vieno hektaro miško valdų plote. Be to, tinkamomis finansuoti bus pripažįstamos išlaidos, pareiškėjo padarytos įgyvendinant projektą ne anksčiau kaip nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Tiesiogiai su projekto parengimu ir administravimu susijusios išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jeigu jos padarytos ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos.
