Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrą ketinančios gaminti įmonės gali tikėtis beveik šeštadaliu didesnių subsidijų.
Prisidėdamas prie ES siekio iki 2020 m. išgauti 20 proc. visos energijos iš AEI, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) padidino maksimalią paramos tokiems projektams sumą nuo 600 iki 690 tūkst. litų.
„ES užsibrėžė sau tikslą per 12 metų pustrečio karto padidinti AEI dalį energijos suvartojime, ir Lietuva negali likti šio plano nuošalyje“, – teigia LAAIF priežiūros tarybos pirmininkas Raimundas Paliukas.
Didžiąją dalį „švarios“ energijos Lietuva išgauna iš medienos (biomasės) – bendra mediena kūrenamų jėgainių galia sudaro apie 251 MW, t. y., maždaug 5 proc. visos per metus pagaminamos elektros. Vėjas kasmet „pagamina“ apie 50 MW elektros energijos.
Dar apie 70 MW yra gaunama iš šiaudų, durpių, biodujų kūrenimo, saulės, geoterminės ir hidroenergijos. R. Paliuko teigimu, kad šalis atitiktų ES direktyvas, iki 2017 m. iš medienos ir vėjo gaunamos energijos kiekį reiktų padidinti atitinkamai 9 ir 54 kartus.
LAAIF direktorės Linos Mačėnienės nuomone, būtent tokiems projektams padidinta subsidijos suma atspindi pagrindinius šių dienų prioritetus.
„Dabar pats metas pasitempti – energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galimybės mūsų šalyje yra iš esmės neišnaudotos. LAAIF parama turėtų sustiprinti verslininkų motyvaciją įgyvendinti daugiau šios rūšies projektų, domėtis aktyviai AEI naudojančių šalių gera patirtimi, skatinti pažangių technologijų diegimą šalyje“, – sakė L. Mačėnienė.
Per metus Lietuvos elektrinės pagamina apie 5000 MW elektros energijos, kurios tik 7 proc. yra „švari“. Ši dalis yra kelis kartus didesnė kaimyninėje Latvijoje, kuri, neturėdama galingų termofikacinių ir atominių elektrinių, iš gamtos jėgų pasiima apie trečdalį šaliai reikalingos energijos. Lietuva yra išsikėlusi sau nacionalinį uždavinį iki 2010 m. padidinti elektros gamybos iš AEI dalį iki 12 proc.
L. Mačėnienės teigimu, kelios įmonės jau informavo LAAIF apie ketinimus įgyvendinti šį prioritetą atitinkančius projektus.
Aplinkosaugininkų teigimu, dėl klimato bei kraštovaizdžio ypatybių Lietuvai tinkamiausios būtų švarios ir nebrangios eksploatuoti vėjo turbinos. Ispanijoje atliktų tyrimų duomenimis, tinkamoje geografinėje plotmėje įkurtos vadinamosios „vėjo fermos“ efektyvumu gali pralenkti visų kitų rūšių elektrines, net ir atomines. Ši Pietų Europos šalis kasmet iš vėjo „pasiima“ apie 15 tūkst. MW elektros energijos.
