Nors rizikos kapitalo bendrovės Lietuvoje veikia jau daugiau, nei 10 metų, garsiai apie jų paslaugas prabilta tik pastaruoju metu.
Rizikos kapitalas atsirado JAV po Antrojo pasaulinio karo. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis - investuotojų noras uždirbti didesnę nei vidutinė investicijų grąžą. Statistiškai įrodyta, kad įmonės vertė sparčiausiai kyla per pirmus jos veiklos metus.
Taip pat nėra paslaptis, kad jaunai įmonei viena didžiausių plėtros problemų yra veiklos finansavimas. Dažnai susiklosto situacija, kai akcininkų ambicijos ir norai yra dideli, bet galimybės gauti banko paskolą ar tikėtis lizingo finansavimo dėl garantų stokos yra ribotos. Šią užduotį gali padėti išspręsti būtent rizikos kapitalas.
Tinkamai investuotas, rizikos kapitalas puikiai padeda išspręsti dvi problemas - įmonė gauna finansavimą ir gali sėkmingai vystytis, o rizikos kapitalo investuotojams atsiranda galimybė investuoti į augančią įmonę ir tikėtis geros investicijų grąžos.
Paprastai taip investuoja uždari investiciniai fondai, kurių akcininkai yra turtingi investuotojai, ieškantys, kur pelningai investuoti savo lėšas, arba investicine veikla užsiimančios pavienės bendrovės. Iš viso Lietuvoje viešai veikia daugiau nei 20 įvairių užsienio ir lietuviškų rizikos kapitalo fondų bei įmonių. Rizikos kapitalo įmones turi ir kai kurie Lietuvos bankai.
Investavimo schema - paprasta. Rizikos kapitalo fondas išperka dalį naujai išleidžiamos plėstis norinčios įmonės akcijų emisijos. Gautos lėšos patenka į įmonę ir gali būti naudojamos patiems įvairiausiems tikslams. Tai ilgalaikės investicijos į įrangą, akcijų paketų išpirkimai iš smulkių akcininkų, įvairios restruktūrizacijos, trumpalaikiai prekybinių projektų finansavimai ir t. t. Projektui, kurio trukmė gali būti nuo kelių mėnesių iki kelių metų, pasibaigus, rizikos kapitalo fondui priklausančias akcijas jau brangiau išperka seni įmonės akcininkai. Jei visi akcininkai susitaria, įmonė gali būti parduota visa iš karto strateginiam ar kitų tikslų turinčiam finansiniam investuotojui.
Pasaulyje rizikos kapitalo investicijos prasideda nuo vieno milijono JAV dolerių, tačiau Lietuvoje investuojamos sumos gali būti daug mažesnės ir prasidėti nuo kelių šimtų tūkstančių litų. Nors rizikos kapitalo reikalaujama investicinė grąža yra gana didelė ir svyruoja nuo 20 iki 30 proc. metinių palūkanų, didelis pranašumas yra tai, kad finansiniai investuotojai paprastai nesikiša į įmonės veiklą. Tai - natūralu, nes finansų specialistas negali išmanyti visų kompiuterių gamybos ar daržovių auginimo subtilybių. Dėl šios priežasties finansiniai investuotojai, kokiais yra rizikos kapitalo fondai, tik investuoja lėšas ir pasyviai stebi jų panaudojimą. Strategines įmonės vystymo problemas sprendžia pagrindiniai jos savininkai.
Kitas didelis pranašumas yra tai, kad rizikos kapitalo investuotojai paprastai negali parduoti savo paketo bet kam, jei tai numato iki investavimo pradžios pasirašytos įvairios sutartys ir yra visiškai aišku, kad jie anksčiau ar vėliau iš įmonės pasitrauks. Taigi, tikrieji įmonės savininkai gali būti ramūs - įmonės kontrolė bet kokiu atveju bus išlaikyta.
Rizikos kapitalo investicijos šalių ekonomikai suteikia iš tikro didžiulį postūmį. Pavyzdžiui, JAV per 2007 metus įvairiais paskaičiavimais rizikos kapitalo fondai investavo apie 25 mlrd. JAV dolerių. Rizikos kapitalo valdymo įmonėse ir fonduose konsultantais dirba daug buvusių didelių korporacijų vadovų. Vienas jų - Lietuvoje iš verslo knygų gerai žinomas vienos didžiausių pasaulyje kompanijų „General Electric“ vadovas Jack Welch.
