Verslininkai ir politikai vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje atstovams siūlo laikytis mieste galiojančių taisyklių.
Panevėžio miesto savivaldybėje vakar posėdžiavusi darbo grupė verslo plėtros, miesto Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo klausimams nagrinėti pasakė griežtą „ne“ ir nesutiko keisti 2006 metais patvirtinto miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano.
Darbo grupės vadovas mero pavaduotojas Petras Narkevičius teigė, kad vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje atstovams nieko kito neliks, kaip susitaikyti su sprendimu ir ties Smėlynės bei Varpo gatvių sankirta statyti, kaip ir numatyta specialiajame plane, iki 1000 kvadratinių metrų ploto prekybos centrą.
Viskas galėjo būti paprasčiau
Miesto meras Vitalijus Satkevičius dar birželio 29 dieną susitikęs su Panevėžio miesto smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais nutarė, kad opius miestui verslo plėtros klausimus spręs speciali mero potvarkiu sudaryta verslininkų ir Tarybos narių darbo grupė. Sudarytai darbo grupei vadovauti paskirtas mero pavaduotojas P. Narkevičius.
Tuomet meras, patvirtinęs darbo grupės sudėtį, teigė, kad šioji ne tik svarstys Panevėžio verslo plėtrą, bet ir peržiūrės 2006 metais patvirtintą miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą.
Po vakar vykusio darbo grupės verslo plėtros, miesto Savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo klausimams nagrinėti posėdžio grupės vadovas vicemeras P. Narkevičius „Panevėžio balsui“ aiškino, kad vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje atstovams Aukštaitijos sostinėje teks tenkintis mažesniu kąsniu nei planavo.
„Darbo grupė vienbalsiai nutarė nekeisti 2006 metais patvirtinto miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiojo plano. „Lidl“ turės vadovautis galiojančiu specialiuoju planu ir A zonoje – centrinėje miesto dalyje – statyti tokio dydžio prekybos centrus, kokie numatyti specialiajame plane. Nesuprantu vieno dalyko: kodėl reikia sudarinėti įvairias darbo grupes, sprendžiančias klausimus, kurių spręsti nereikėtų? Yra patvirtinti dokumentai, jais ir reikia vadovautis“, – stebėjosi mero pavaduotojas ir teigė, kad Savivaldybės administracija galėjo išsiųsti „Lidl“ atsakymą, jog Panevėžyje galioja specialusis planas, pagal kurį centrinėje miesto dalyje galima statyti prekybos centrus iki 1000 kvadratinių metrų, ir taip sutaupyti laiko bei pastangų.
Iš Tarybos staigmenų nesitiki
Anot vicemero, posėdžiavusi darbo grupė priimtą sprendimą dėl vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ perduos Savivaldybės administracijai ir merui V. Satkevičiui.
„Ar bus koks nors atsakymas išsiųstas „Lidl“ atstovams, komentuoti negaliu. Tai jau Savivaldybės administracijos arba mero reikalas. Manau, kad šį klausimą dar turės svarstyti ir miesto Taryba. Matyt, Tarybos sprendimas ir bus galutinis. Bet nemanau, kad miesto politikai priims kitokį sprendimą, nei pasiūlė darbo grupė. Kita vertus, sudėtinga ką nors tvirtinti, kol nėra priimtas galutinis sprendimas. Žinau, kad „Lidl“ atstovai susitikinėja ir tariasi su visomis Tarybos frakcijomis. Jau buvo susitikę su konservatorių ir socdemų. Norėjo susitikti ir su Darbo partijos frakcija, bet šis susitikimas neįvyko. Nors tokie politinių frakcijų susitikimai su „Lidl“ ir vyksta, manau, darbo grupės nuomonė nekeisti specialiojo plano – svarbus argumentas, ir Taryba priims tokį pat sprendimą“, – įtikinamai kalbėjo P. Narkevičius.
„Žaidėjai“ nusižiūrėjo daugiau sklypų?
Darbo grupės sprendimu bene labiausiai džiaugėsi verslininkas Jonas Gvazdauskas. Jo nuomone, negalima nuolaidžiauti stambioms verslo įmonėms.
„Jei yra patvirtintas specialusis planas, jis turi galioti visiems – nesvarbu kas esi: „Lidl“ ar kitokios grupės atstovas. Darbo grupė priėmė tinkamą sprendimą. Tačiau, mano galva, darbo grupė dar turės paplušėti, nes reikia apsvarstyti, kokie prekybos centrai dar gali atsirasti Panevėžyje. Savivaldybė turi turėti strateginį prekybos centrų išdėstymo planą. Kai toks planas bus, tuomet bus aišku, kokio dydžio prekybos centrus galima statyti miesto centre ir nuo centro nutolusiuose rajonuose. Nuolaidžiauti negalima niekam. Taisyklės turi visiems galioti“, – J. Gvazdauskas sakė, kad „Lidl“ atstovai elgiasi kaip geri lošėjai: „Jie zonduoja, kur mieste galėtų statyti prekybos centrus. Teko girdėti, kad numatė net penkias vietas, kuriose galėtų stovėti prekybos centrai. Viena iš jų jau minėta ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta, kita – tarp „Maximos“ ir „Babilono“, o trečia – tarp Nevėžio, Stoties ir Marijonų gatvių. Dėl šitos vietos nesu garantuotas, bet ten gyvenantys panevėžiečiai sakė, kad jiems jau siūloma parduoti čia esančias privačias valdas.“
Norai vis didėja
„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad nesusipratimai su vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje atstovais prasidėjo tuomet, kai jie pareiškė norą, kad Panevėžio miesto savivaldybė pakeistų miesto didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialųjį planą ir suteiktų teisę vietoj 1000 kvadratinių metrų ploto statyti dvigubai didesnį prekybos centrą miesto centro A zonoje – ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta. Šitoje zonoje leidžiami statyti prekybos centrai iki 1000 kv. metrų. Į kovą su vokiečių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ norais sukilę Panevėžio verslininkai teigia, kad suteikus leidimą A zonoje statyti didesnį prekybos centrą, nei leidžia specialusis planas, žlugtų smulkusis ir vidutinis verslas.
Tiesa, panevėžiečiai smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai nėra nusiteikę prieš „Lidl“, bet įsitikinę, kad ir jie privalo laikytis galiojančių mieste taisyklių.
Esą niekas nedraudžia ties Smėlynės ir Varpo gatvių sankirta statyti iki 1000 kvadratinių metrų bendrojo ploto prekybos centrą, kaip yra numatyta specialiajame plane.
R. Mikučionytė
