Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje, kalbant šachmatų terminu, – pato situacija.
Regi šviesą
Nekilnojamojo turto vertė nuo ekonominės krizės pradžios krito 44 procentais – daugiausia iš didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau pardavėjai nuleisti kainų nenori, o pirkėjai linkę laukti, kol būstai dar labiau atpigs.
Rinką akylai stebinčios nekilnojamojo turto bendrovės situaciją Panevėžyje vertina dvejopai. Vienos įžvelgia pagyvėjimo ženklų, kitos jų bent artimiausiu metu nemato.
„Palyginti su praėjusių metų vasara ir rudeniu, butų kainos nukrito. Juntamas judesys, bankai pradėjo teikti paskolas. Dviejų kambarių butas Panevėžyje vidutiniškai dabar kainuoja nuo 70 tūkst. iki 90 tūkst. litų, jie iki šiol išlieka populiariausi. Už vieno kambario butą prašoma nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. litų“, – vardijo „Ober-Haus“ Panevėžio filialo direktorius Vilhelmantas Sereika.
Trijų arba keturių kambarių butų kainos panašios, gerai įrengtas gali kainuoti apie 170 tūkstančių litų. V.Sereika tikino, kad aukso laikai atėjo perkantiesiems – tiems, kurie turi laiko rinktis ir ieško pigesnio bei geresnio buto.
„Pirkėjai netapo išrankesni – jie turi didesnį pasirinkimą“, – komentavo V.Sereika.
Rinka sustingusi
Kiek kitokios nuomonės apie nekilnojamojo turto rinką mieste „Paninvestus“ direktorius Audrius Bardauskas.
„Niekas nepasikeitė nuo rudens, nieko ypatingo ir dabar nevyksta, nors domėjimasis yra. Pirkimas būtų didesnis, jei butai būtų parduodami už tokią kainą, kokią siūlo pirkėjas. Vyksta jų ir pardavėjų kova – vieni trokšta įsigyti pigiai, o kiti – parduoti brangiai. Pirkėjai dviejų kambarių butą pageidauja pirkti maždaug už 65 tūkst. litų, vieno kambario butą – už 40 tūkst.“, – „Sekundei“ pasakojo A.Bardauskas.
Nekilnojamojo turto ekspertas teigia, kad pardavėjai nelinkę už tokią sumą savo būstų parduoti. „Kai kurie butus įsigijo kur kas brangiau ir parduoti neapsimoka. Tokia padėtis rinkoje nuo praėjusių metų vasaros. Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, tačiau tokių pardavėjų, kurie pardavinės pigiau, daug neatsiras. Jie nori butus parduoti bent už 20 tūkstančių litų brangiau, nei pasiryžę mokėti pirkėjai. Jei kainos ir sumažėtų, pirkėjai lauktų, kada jos dar labiau kris. Rinka sustingusi, reikia tikėtis didesnio sukrėtimo, nes atsigavimo ženklų nematau“, – mintimis apie nekilnojamojo turto rinką dalijosi A.Bardauskas.
Kaip ir butų, namų pardavimo tendencijos rinkoje panašios. Nekilnojamojo turto pardavimo specialistai pastebi, kad į Panevėžį dairytis namų vis dažniau atvyksta į užsienį emigravę lietuviai. Populiariausi namai – naujos statybos, su daline apdaila, kainuojantys iki 250 tūkstančių litų. Prieš ekonominę krizę tokie namai buvo įvertinti 150 tūkstančių litų daugiau.
Kainų įvairovė
Pasidairius po interneto skelbimus apie Panevėžyje parduodamus būstus, galima rasti įvairių kainų. Kai kurie miestiečiai butus pasiryžę parduoti pigiau, kiti teigia į juos nemažai investavę, todėl tikisi atitinkamos įdėtų lėšų grąžos.
„Žmonės domisi, skambina, tačiau vieniems vieni dalykai nepatinka, kitiems – kiti. Nori už nedidelę sumą nusipirkti gerai įrengtą butą. Pigiau parduodu, nes pinigų labai reikia studijoms, kitoms išlaidoms. Butą pardavinėju apie porą mėnesių. Per šventes žmonės mažai domėjosi, tada – kiti rūpesčiai“, – pasakojo Savitiškio gatvėje dviejų kambarių butą parduodanti panevėžietė Kristina.
Iš pradžių ji už būstą norėjo gauti 50 tūkstančių litų, bet vėliau kainą nuleido iki 45 tūkstančių litų. Daugiau kainos mažinti panevėžietė nežadėjo.
Ramygalos gatvėje, pačiame miesto centre, už trijų kambario butą panevėžietis Giedrius norėtų gauti 190 tūkst. litų. Vyras tikino, kad parduodamo buto kaina yra mažesnė už rinkos.
„Labai neseniai sumanėme parduoti, skelbimas sulaukė didelio populiarumo. Žmonės ne tik skambina, bet ir ateina apžiūrėti – buvo atvykę net iš Vilniaus. Niekas nesako, kad kaina didelė. Norim gauti 190 tūkst. litų, bet jo mažiausia vertė yra apie 230 tūkst. litų. Butas parduodamas, nes galvojama apie namo pirkimą“, – tikino Giedrius.
Panevėžietis tvirtino, kad butas gerai prižiūrėtas ir sutvarkytas: įrengtas židinys, yra autonominis šildymas, uždengtas naujas stogas, todėl išlaikymas pigus.
Brangiau nepirks
Internete nemažai panevėžiečių rašo norintys įsigyti butą. Populiariausi pasiūlymai pirkti dviejų kambarių butą.
„Reikia, kad būtų atliktas buto remontas, būtų neblogai, jei parduotų su baldais. Mokėčiau iki 100 tūkstančių litų“, – teigė internete pasiskelbęs Kęstutis.
Panevėžietis tvirtino suprantantis pardavėjų bandymus savo butus parduoti brangiau, tačiau kainas nulemia rinka, todėl permokėti būsimasis buto pirkėjas neketino.
„Suprantu tuos, kurie nori gauti daugiau nei 100 tūkst. litų. Būdamas jų vietoje, nusipirkęs butą už 180 tūkst. litų, tikrai jo nenorėčiau atiduoti už 90 tūkst. litų. Tačiau faktas yra tas, kad rinkoje butų kainos krenta. Noriu pasinaudoti situacija ir nusipirkti gerą butą už prieinamą kainą. Pinigų banke laikyti neapsimoka. Geriau investuoti į butą. Manau, kad butų kainos Panevėžyje dar kris, nes darbo susirasti mieste neįmanoma. Tačiau geriau daugiau sumokėti dabar, nei laukti, kada jos nukris, nes rinkoje būna taip, kad kainos krenta, bet vėliau staiga šokteli“, – apie savo apsisprendimą butą pirkti dabar pasakojo Kęstutis.
Paskolų neduoda?
Nekilnojamojo turto agentūros „Paninvestus“ direktorius A.Bardauskas teigia, kad bankai, oficialiai skelbiantys, kad būstui įsigyti nesudaromos kliūtys, iš tiesų paskolų savo klientams nedalina.
„Bankai tik skiedžia nesąmones, skelbia, kad duoda paskolas, iš tikrųjų jų negausi, gal tik vienas „Nordea“ bankas paskolas dalina lengviau. Reikia be proto daug uždirbti norint tenkinti jų sąlygas. Labai seniai butą pardavėm su banko kreditu. Bankai pageidauja, kad imantieji paskolas būtų biudžetinių įstaigų darbuotojai ar kariškiai, sudarę ilgalaikes darbo sutartis. Jei dirbi privačioje bendrovėje, gauni didelę algą, galbūt ir bus galimybė įsigyti butą“, – kalbėjo A.Bardauskas.
Su juo nesutinka „Swedbank“ Panevėžio filialo valdytoja Zita Kurutienė. Ji tikina, kad paskoloms gauti yra visos galimybės.
„Negaliu pasakyti, kad duodame tik biudžetinių įstaigų darbuotojams, duodame tiems, kurie turi legalias pajamas. Algą gaunančiųjų vokeliuose pajamos neužskaitomos. Gink Dieve, neskirstome į biudžetininkus ir privatų sektorių. Geriau verslo įmonė, kuri gauna pajamų, nei biudžetinė, kuriose šiais laikais nieko gero“, – teigė Z.Kurutienė.
Pasak Z.Kurutienės, praėjusiais metais augęs panevėžiečių, kurie neišgali grąžinti paskolas už butus, būrys šiemet sumažėjo.
Biurai populiaresni
„Ober-Haus“ atstovo V.Sereikos duomenimis, kiek aktyvesnė nei būstų pardavimas yra biurų nuoma. Pastebima, kad įmonės per krizę linkusios persikraustyti į mažesnes patalpas.
„Biurų ir patalpų rinka yra aktyvesnė, nei butų pirkimas ir pardavimas. Pirmuose aukštuose biurų pasiūla nėra didelė. Geresnės patalpos, atsiradusios rinkoje, iš karto išnuomojamos. Populiariausios 10–15 kvadratinių metrų dydžio patalpos. Kai kurios įmonės bankrutuoja, o kitos persikelia į mažesnes patalpas“, – kalbėjo V.Sereika.
Patalpų populiarumas priklauso nuo vietos, nuo aukšto, kuriame įkurtas biuras, nuo to, ar šalia yra automobilių aikštelė.
„Šie veiksniai „susideda“ į nuomojamų patalpų kainą. Gerais laikais patalpas išnuomodavome labai greitai, dabar nuomininkų reikia gerokai paieškoti“, – teigė V.Sereika.
Biurų patalpų nuoma pirmame aukšte svyruoja nuo 15 iki 35 litų už kvadratinį metrą. Kituose aukštuose kainos yra nuo 10 iki 20 litų už kvadratinį metrą. Populiariausios patalpos Klaipėdos gatvėje ir mikrorajone.
„Miesto centras pastaruoju metu prarado populiarumą. Tai nutiko dėl didelės prekybos centrų koncentracijos Klaipėdos mikrorajone. „Babilonas“ patraukė didelę dalį nuomotojų“, – apie padėtį pasakojo V.Sereika.
Nors nekilnojamojo turto rinkos specialistai pastebi didesnį aktyvumą, tačiau pripažįstama, kad dalis biurų yra tušti.
Mantas Tomkūnas
