Maždaug per vidurį Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas. Kitaip tariant, pamatuojamas savivaldybių veiklos efektyvumas, kaip užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Atskirai vertintos miestų ir rajonų savivaldybės. Pagal šį indeksą Panevėžys yra trečiojoje vietoje. Miestą lenkia Klaipėda ir Vilnius. Vertintos devynios aktualios savivaldybių veiklos sritys: komunalinis ūkis, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos ir plėtra, mokesčiai, savivaldybės administracija, turto valdymas ir biudžetas. Pasak instituto vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, šių metų indekso dar nėra. Jis bus nustatytas rudenį. Pristatomasis yra 2012 metų, tačiau duomenys – 2011-ųjų, nes statistiniai duomenys kiek atsilieka. Pasak V. Žukausko, situacija nėra labai prasta, nors atsiliekama nuo kitų savivaldybių. Panevėžio apskrities BVP svoris per dešimtmetį sumažėjo 1,5 procentinio punkto, daugiausia iš visų apskričių, ir tai kelia tam tikrą nerimą. Nedarbo lygis mieste taip pat aukštas, todėl daug ir socialinės paramos gavėjų. Yra tiesioginis ryšys tarp pritraukiamų investicijų ir nedarbo, atlyginimų dydžio, socialinės paramos gavėjų skaičiaus. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 10 tūkst. litų, valandinis darbo produktyvumas šalyje padidėja 3,4 lito, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 331 litu. Padidinus investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, 1 000 litų, socialinės paramos gavėjų vidutiniškai sumažėja 1 315 žmonių, tai yra 0,6 procentinio punkto, o nedarbo lygis vidutiniškai sumažėja 0,4 procentinio punkto. Situacija nei tragiška, nei džiaugsminga Materialinių investicijų kiekis Panevėžio apskrityje vienam gyventojui yra gerokai mažesnis nei šalies vidurkis. Keturios apskrities savivaldybės patenka į besivejančiųjų kategoriją – Rokiškio, Pasvalio, Kupiškio ir Panevėžio rajonų. Panevėžio miesto savivaldybė jau priskiriama atsiliekančioms savivaldybėms, o Biržų rajono savivaldybė yra ties riba tarp abiejų. „Panevėžio miesto materialinių investicijų lygis nėra tragiškas“, – nuramina V. Žukauskas.
Problema ta, kad, palyginus 2004-uosius su 2011 metais, nestebimas augimas. Tad reikėtų šį rodiklį persverti į teigiamą pusę. Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Puodžiūnienė sako, kad verslas labai atsargiai vertina situaciją ir materialinės investicijos neauga. Joms per pastaruosius metus mažėjant, jaučiama įtaka ir miestui. Tiesioginės užsienio investicijos augo, tačiau nepakankamai. Miestas pasižymi tuo, kad maždaug trečdalis bedarbių yra ilgalaikiai, tačiau jaunimo nedarbas mažesnis nei kitur. Veikiančių ūkio subjektų yra per 3 300 įmonių, palyginti su tuo, kas buvo prieš penketą metų, sumažėjo dešimtadaliu. „Prarandame darbo vietas“, – apgailestauja A. Puodžiūnienė. Miestas išsiskiria ir tuo, kad nėra pakankamai verslus. Pasigirti gali susibūrusiais į asociaciją užsienio investuotojais, ir su jais aktyviai dirbama. Instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad diskutuojant susidaro įspūdis, jog viskas veikia pritraukiant investuotojus, bet kartu kažko dar trūksta, kad jie ateitų. Antri nuo galo Vertinant tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Panevėžys tarp penkių didžiųjų miestų yra ketvirtas. Pateikta ir keletas pasiūlymų, kaip būtų galima pritraukti daugiau investicijų – mažinti mokestinę naštą, plėsti investuotojams naudingos informacijos perkėlimą į elektroninę erdvę ir kt. Pasak V. Žukausko, palyginti su kitomis savivaldybėmis, žemės mokestis yra santykinai didesnis, o nekilnojamojo turto, atvirkščiai, – mažesnis. Reikėtų paprastinti ir teritorijų planavimo procedūras, greitinti dokumentų tvarkymo terminus ir kt. Miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus teigimu, atliekant tam tikras procedūras yra nustatyti ir minimalūs terminai, tad ne visada įmanoma paskubinti dokumentų tvarkymą, leidimų išdavimą. Pasak jo, pritraukiant investuotojus daug dirbama, platinama informacija apie investicinę aplinką ir pan. Trečioji vieta tarp septynių miestų savivaldybių yra neblogai. Kita vertus, pasitempti yra kur. Pasak vyresniojo eksperto V. Žukausko, galutinis tyrimo rezultatas rodo, kad Panevėžys kitų savivaldybių atžvilgiu atrodo neblogai – trečioji vieta gana didelis įvertinimas. „Tikrai atrodo neblogai“, – sako jis. Ekspertas primena, kad miestas turi nemenkų problemų dėl nedarbo, socialinių išmokų gavėjų skaičiaus. Tad investicijų pritraukimas yra labai svarbus ir reikia galvoti, kaip jų pritraukti. Jo teigimu, investicijos gali būti dvejopos. Vienas būdas – finansavimas iš biudžeto, tačiau tai daug kainuoja ir nėra pinigų. Pigesnis ir tvaresnis būdas būtų pritraukti investicijas iš šalies. „Miestas turi, kur pasitempti. Situacija nėra labai prasta, tačiau yra ką gerinti“, – įsitikinęs V. Žukauskas. Po susitikimo su Savivaldybės atstovais jis teigė susidaręs įspūdį, kad šia kryptimi judama ir galvojama, tai yra jų kasdienės veiklos objektas. „Mano manymu, problema apčiuopta, ir tai džiugina“, – sako, kad patiko toks požiūris, vyresnysis ekspertas V. Žukauskas. Koks bus šių metų indeksas, jo teigimu, dar labai sunku įvertinti, nes duomenys ką tik pradėti rinkti. Ekonominė situacija pernai šalyje ir Panevėžyje gerėjo, nedarbo lygis sumažėjęs. Antra vertus, savivaldybės lyginamos tarpusavyje, tad reikia augti sparčiau nei kiti.
