Verslas, susijęs su antkapiniais paminklais, gali pasirodyti tvirtas kaip ir pats akmuo. Nepajudinamas jokių krizių. Juk sunkmetis ar ne, žmonės – mirtingi. O gyvieji savo pareiga laiko kapus prižiūrėti. Tačiau paminklų gamintojai sako, kad į kainas pastaruoju metu pirkėjai pradėjo dairytis atidžiau.
Individualios įmonės „Akmenora“ savininkas Alvydas Pučinskas antkapinių paminklų gamyba verčiasi jau dešimtmetį. Anot jo, gyvenime gal tai ir neatrodo daug, bet versle – nemažas laikotarpis. Būta per tuos metus ir geresnių, ir blogesnių dienų, bet antkapiniai paminklai lietuviams – viena iš būtiniausių vartojimo prekių.
Varžytuvės... kapinėse
„Kapus sutvarkyti mums – šventas reikalas. Kai kurie ne tik kas antrą dieną į kapines eina, kiti, galima sakyti, „gyvena“ jose“, – A. Pučinskas sako, kad tai būdinga ne tiek lietuviams, kiek apskritai katalikams.
Jų kapavietės išsiskiria savo stiliumi – paminklo, stovinčio tiesiog vejoje, kaip galima pamatyti kituose kraštuose, nepakanka. Tvorelė ar bortelis, žymintis šeimos kapavietę, daugybė žydinčių gėlių, dekoratyviniai krūmeliai ir medeliai, skulptūrėlės... Kartais, ypač naujesnėse kapinėse, įsitraukiama į savotiškas varžytuves – kieno gražiau, gausiau ar... brangiau.
Krizė, anot įmonės savininko, šį verslą palietė „kaip ir visus“. Skirtumas gal tik tas, kad ne klientų sumažėjo, bet jie atidžiau į kainas dairytis pradėjo.
Didelis – nereiškia geras
„Akmenoros“ parduotuvėje apie šimtas įvairių akmeninių paminklų. Ir kainos, atrodo, pritaikytos kiekvieno kišenei. Jų amplitudė plati – nuo 190 iki 4000 su trupučiu litų. A. Pučinskas sako, kad kaina priklauso ir nuo paminklo dydžio, ir nuo jo pagaminimo sudėtingumo.
Pagal individualius užsakymus yra pagaminę ir kelias dešimtis tūkstančių litų kainuojančių antkapių. Originalius, nestandartinius paminklus kurti savininkas patiki skulptoriui Ričardui Širveliui. „Kaip nepatikėsi – jis tikras „idėjų fabrikas“, – juokauja pašnekovas.
Įmonės savininkas įsitikinęs, kad didelis paminklas dar nereiškia, kad geras. Didžiausia jų reklama – darbų kokybė. O apie ją A. Pučinskas išmano – pats į verslą atėjo tiesiai iš kito savininko paminklų dirbtuvės. Savo rankomis prie akmens yra lietęsis daugybę kartų – apie jų gamybą išmano. Įmonės savininkas įsitikinęs, kad kapinės nuo krizės nenukenčia: „Nukentėtų, jei paminklas būtų nekokybiškas.“
Kapinių mados
Mados egzistuoja ne tik drabužių, baldų ar automobilių salonuose. Nesvetimos jos ir paminklų dirbtuvėje bei parduotuvėje. Pasak A. Pučinsko, geriausiai paminklų mados atsispindi kapinėse. Be to, jas diktuoja ir laikmetis – pavyzdžiui, sovietmečiu neatsiveždavome švediško akmens, tai jis ir madingas būti negalėjo. „Paminklus, gamintus iš švediško juodo akmens, statydavo prieškario Lietuvoje. Jų galima pamatyti senose turtingų žmonių kapavietėse“, – sako pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad anksčiau ant mados pjedestalo buvę juodo akmens paminklai po truputį užleidžia vietą spalvotam akmeniui.
Nors, pasak įmonės savininko, pagrindinis jų verslas – paminklai, čia galima užsisakyti buitiškesnių dalykų. Iš akmens meistrai pagamins židinį, skulptūrėlę bei fontanėlį kiemą ar sodą papuošti, interjero apdailos detalių.
„Užsienyje, ypač pietų kraštuose, labai populiarios akmeninės palangės, grindys. Lietuvoje tokių tradicijų nėra, tačiau juos užsisako norintieji išsiskirti“, – sako vyriškis.
Ligita Juodvalkienė