Fausta Radzevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nors pameistrystė – vienas seniausių darbuotojų rengimo būdų, specialistai sako, kad Lietuvoje ji kol kas iki galo neįsitvirtinusi. Verslininkai siūlo supaprastinti procedūras, keisti profesinio mokymo įstaigų skatinimo sistemą. Tai esą pagerintų darbo kokybę, taip pat sumažintų jaunimo nedarbą.
Gipso kartono montuotojas Mantas Norvilas prieš ateidamas į pameistrystės kursus, apie šį amatą žinojo mažai. Tačiau baigęs kursus iš karto įsidarbino statybų įmonėje ir joje jau dirba beveik metus.
„Visi mokymai truko apie tris mėnesius. (...) Labai padėjo“, – sako M. Norvilas.
Verslininkai sako, kad pameistrystė ne tik gerina darbo kokybę, bet ir mažina jaunimo nedarbą. Pasak jų, dabartiniai įstatymai tik riboja tokius mokymus. Verslininkai siūlo, kaip pameistrystę organizuoti, ją finansuoti, kaip užtikrinti įgytų kompetencijų kvalifikavimą.
„Na, sakykim, įmonė prisiima darbuotoją, jį apmoko pameistrystės būdu, bet niekur tai neatsispindi – jis negauna už tai nei diplomo, nei kažkokio kito pažymėjimo. Na, ir mes, sekdami pažangiausių Europos šalių pavyzdžiu, bandom tą pameistrystę formalizuoti, priderinti mokymo procesus ir pan.“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Sigitas Besagirskas.
Verslas esą švietimo ir mokslo ministerijai daug kartų siūlęs, kaip skatinti pameistrystę, tačiau kol kas į jų siūlymus neatsižvelgta.
„Manau, kad tiesiog taip yra organizuota mokymo sistema šiandien Lietuvoje, kad mokykline mokymo forma mokanti profesinė mokykla tiesiog neturi motyvacijos arba intereso išeiti kažkur į verslą ir pradėti mokyti dar ir kitu būdu“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia pripažįstantis šią bėdą ir sako, kad Profesinio mokymo įstatymą būtina tobulinti. Žadama, kad Vyriausybė siūlymus svarstys jau rudenį.
