Jei kalbėtume mokykline terminija, dabartinė valdžia rugsėjo pirmąją turėtų leisti toje pačioje klasėje ir kartoti kursą. Antriems metams ji save paliko grubiai kartodama jau padarytas klaidas, kai jau antrą kartą šiemet stipriai kelia mokesčius. Brangs viskas, o biudžeto piniginė nepadidės.
Viešųjų finansų ne tik nežinota, bet ir neišmokta. Didesni mokesčiai slopina ekonominį aktyvumą, sumenkina žmonių norą verstis ekonomine veikla, skatina juos pereiti į šešėlį ir nemokėti mokesčių. Tai ekonomikos aksioma, tarsi „ačiū“ su „Ū“ ilgąja. Biudžeto pajamų surinkimas buvo daug mažesnis, negu planuota praėjusių metų pabaigoje, ir dėl to net kelis kartus teko apkarpyti biudžeto pajamų planus. Išlaidas gi karpyti sekasi daug sunkiau – tam reikia ir geležinio ryžto atsisakyti nereikalingų funkcijų, ir žinių arba bent įrankių sužinoti, kurios iš 25,6 mlrd. Lt siekiančio valstybės biudžeto išlaidų yra panaudojamos ne taip ir ne ten, kur reikia.
Tai, kad valdžiai reikia pakartoti kursą, byloja ir praėjusią savaitę išsakytas Finansų ministrės prašymas Tarptautinio valiutos fondo techninės pagalbos misijos atstovams. Prašoma pateikti ekspertinius pasiūlymus kaip efektyviau administruoti mokesčius, kaip sumažinti neigiamą šešėlinės ekonomikos įtaką biudžeto pajamoms, kaip pagerinti sąlygas mokesčių mokėtojams, turintiems laikinų sunkumų sumokėti mokesčius. Tai – lyg prašytum užsieniečio draugo patarimo, kaip pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui. Savam krašte pranašu nėra vietiniai patarėjai - viena iš Saulėtekio darbo grupių, pavadinta sudėtingu pavadinimu - Valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) sumažinti. Darbo grupės dalyviai jau seniai pateikė savo pasiūlymus, tik bėda, ne į visus juos buvo įsiklausyta.
Panaikinti avansinį pelno mokestį? Negalima, jis per daug svarbus biudžeto pajamoms. Neapmokestinti reinvestuoto įmonių pelno? Darbo grupės sritis – administracinės problemos, tad lendama ne į savo daržą. Nenorima priimti net ir pasiūlymų dėl geresnio administravimo, piktnaudžiavimų apribojimo, trumpesnių mokestinio patikrinimo terminų – tam prieštarauja žinybos ir todėl tokie pasiūlymai užstrigdavo Saulėtekio darbo grupėje. Nuo šiol Saulėtekio komisija ruošiasi svarstyti ir tuos pasiūlymus, kuriems darbo grupėse pritarta nebuvo. Gal tai padės įgyvendinti tuos darbo grupių narių pasiūlymus, dėl kurių nepavykdavo susitarti su įvairių darbo grupėse dalyvaujančių žinybų atstovais.
Kovoje su šešėliu administracinės priemonės nepadės. Pamoka, kurią Vyriausybė turėjo išmokti šiemet – didini mokesčius, didini ir šešėlį. Neįsisavinus šios pamokos, tolimesnė veikla mokesčių srityje yra lyg bandymas spręsti geometrijos uždavinius, nežinant Pitagoro teoremos. Efektyviausia priemonė kovoje su šešėliu – mokesčių mažinimas. Tik tai gali ištraukti didelių mokesčių įbaugintus ir į šešėlį įsispraudusius gyventojus bei įmones atgal į baltąją zoną. Mokesčių didinimas ir naujų mokesčių įvedimas tik pagilins ekonomikos nuosmukį, padidins šešėlinės ekonomikos mastus, o tai savo ruožtu nulems ir mažėjančias biudžeto pajamas.
Šių metų įvykiai viešųjų finansų srityje davė daug peno apmąstymams dėl biudžeto ateities, dėl galimų pertvarkų joje. Kaip turi atrodyti biudžetas, kad jo netektų karpyti po kelis kartus per metus, kad biudžetas taptų lankstesniu - kad griežtą planą, kurio žūtbūt reikia laikytis, nesvarbu, kokia ekonominė situacija, pakeistų pagal pajamas subalansuotas biudžetas? Akivaizdu, kad dabartiniam biudžetui reikia permainų. Pinigai turi būti skirstomi pagal aiškius, iš anksto žinomus prioritetus; nesurenkant pakankamai pinigų, turi būti ne keliami mokesčiai arba skolinamasi, bet nubraukiama nuo neprioritetinių programų. Vyriausybė dar turi laiko iki 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo pateikimo Seimui. Ar bus sumažintos lėšos toms programoms, kurių vykdytojai manipuliuoja siekiamais rodikliais, užsibrėžia jau pasiektus rezultatus ir neefektyviai išleidžia ne vieną milijardą litų?
Antri metai toje pačioje klasėje nėra antra kadencija. Kad ir kaip norėtum, čia jau nepajuokausi.
Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė. Komentaras per Lietuvos radiją
