„Tyrimas rodo, kad tarp kvalifikuotų darbininkų labiausiai reikės informacinių technologijų specialistų ir inžinierių, tarp paprastų darbuotojų – siuvėjų ir vadybininkų“, pasakojo LDB Darbo išteklių skyriaus specialistė Donata Šlekytė- Didelės galimybės įsidarbinti išlieka medikams ir bendrosios praktikos slaugytojams.“
Pasak specialistės, taip pat rinkoje reikės pardavimo vadybininkų bei aptarnaujančio personalo paslaugų sektoriuje. Prastesnės galimybės įsidarbinti bus pedagogams, turizmo vadybininkams, teisininkams ir ekonomistams ar psichologams. Pasak D. Šlekystės, paradoksalu, tačiau, nepaisant to, kad jau kuris laikas šios specialybės yra mažai paklausios, jas vis dar renkasi didelė dalis stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbas mažės visuose teritorinių darbo biržų skyriuose. Tarp didžiųjų miestų nedarbo lygis labiausiai mažės Vilniuje ir Alytuje, o mažiausiai keisis Marijampolėje ir Tauragėje.
LDB pastebi, kad darbo rinkoje vyravusią kiekybės problemą keis kokybės problema. Anksčiau laisvų darbo vietų buvo registruojama mažai, o bedarbių gretos didėjo. Šiuo metu darbdaviai registruoja vis daugiau darbo vietų, tačiau iškyla kokybės problema, pastebimas profesijų kokybės trūkumas.
Esą aukštosios mokyklos rengia plataus profilio specialistus, kurie turi tik bendrinių žinių, darbo rinkoje nuolat trūksta specialistų, kurie išmanytų tam tikras specifines sritis.
Prognozė atlikta apklausus 4,2 tūkst. darbdavių, vadovaujančių 0,26 mln. šalies dirbančiųjų. 96 proc apklaustųjų buvo smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.
