Del kaimieciu valdzios ivestu idijotisku apribojimu, musu pajurys atrodo kaip po antrojo pasaulinio karo. Vien blindazai, siuksles, jokios poilsio infrastrukturos, ir tik sen bei ten kruveles debilu kaimieciu pasiruosusiu ropoti pora kilometru nuo savo gyvenamu sandeliuku iki juros tam, kad pasikepinti sauleje ir ilysti i kiausius sutraukiancia jura. Musu nomenklatursciku aplikosaugininku idialistine vizija, pajurys be zmoniu.