Pajamų nelygybė skatina produktyvumą, verslumą. Žmonės ieško būdų, kaip peršokti griovį, skiriantį juos nuo turtingųjų, o pastarieji naudoja atliekamą turtą investicijoms. Visą dvidešimtąjį amžių atrodė, kad šis procesas veikia, ir pajamų nelygybė mažėjo, bet devintajame dešimtmetyje ši tendencija pasuko atgalios. Nors pasaulio šalių turtinė atskirtis mažėja, pajamų nelygybė turtingose valstybėse vėl pradėjo augti.
Atbulinė pavara
JAV pajamų dalis, atitenkanti turtingiausiam 0,01 proc. sudarančiam visuomenės sluoksniui, nuo 1980–ųjų ūgtelėjo nuo 1 iki beveik 5 proc. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI koeficientą (rodantį, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Daugumą jų – besivystančios Rytų Europos ekonomikos. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje – 7,2 proc. Per krizę pirmiausiai nukentėjo patys neturtingiausi, žemiausios kvalifikacijos asmenys. Pradėjo didėti ne tik santykinė, bet ir absoliučioji nelygybė. Į tai viso pasaulio dėmesį sutelkė nuvilniję „Užimk Volstritą“ judėjimo protestai.
Lietuvoje pajamų nelygybė, remiantis „Eurostato“, buvo sumažėjusi 2000-aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010-aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Kita vertus, 2011 metais GINI indeksas nemažai krito. Profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai galėjo lemti kitoks duomenų skaičiavimas. Nepaisant nuosmukio, Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje.
Kvalifikacijos žirklės
Dėl augančios turtingų šalių nelygybės iš dalies kaltinamos dvi pasaulinės tendencijos: globalizacija ir technologijų revoliucija. Pirmoji lėmė, kad nekvalifikuoti turtingųjų šalių darbuotojai susidūrė su didele pigios besivystančių šalių darbo jėgos konkurencija, o technologijų plėtra padidino išsilavinimą turinčių žmonių paklausą.
Pasak R. Lazutkos, nelygybę Lietuvoje taip pat lemia vadinamosios kvalifikacijos žirklės. „Yra darbo rinkos „žvaigždžių“ (mokslininkų, gydytojų, vadybininkų ar televizijos laidų vedėjų), kurios turi simbolinį kapitalą. Mažai kvalifikuotų darbuotojų algos tuose sektoriuose, kur naujos technologijos mažai pritaikomos, lieka nedidelės“, – savaitraščiui sakė ekonomistas.
Kita vertus, technologinė pažanga taip pat svarbi, pažymi R. Lazutka: „Reikia, kad daugėtų sektorių, kur reikia kvalifikuotos darbo jėgos, nes tai būtų paskata žmonėms įgyti aukštesnę kvalifikaciją.“
Bet pastebima, kad nelygios pajamos dažnai užkerta kelią žmonių siekiui gauti norimą išsilavinimą. Dėl to pasaulio valstybėse akcentuojamos investicijos į švietimą. Siekiama, žmonių teisės į švietimą, nepaisant nelygių pajamų, būtų vienodos, o tai savo ruožtu ateityje užtikrintų galimybę gauti aukštesnes pajamas.
Monopolių barjerai
Kita didelė problema, iškraipanti pajamų pasiskirstymą yra šešėlinė ekonomika. „Ypač mažai uždirbančių žmonių, gaunančių „minimumą“ asmenų pajamų dalis gali slėptis šešėlyje, – aiškina „Finastos“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė. – Tikėtina, kad jie gauna pajamų, kurių nesimato oficialioje statistikoje.“
Be to, pasak R. Lazutkos, reikia žiūrėti, kokiose srityse kaupiasi didžiausios pajamos, nes tai gali būti oligopolijos ar monopolijos pasekmė. „Finansų, elektros energijos, dujų tiekimo sektoriuose vidutiniai atlyginimai gerokai didesni nei kituose, – sako ekonomistas. – Būtų galima manyti, kad darbuotojai šiose srityse labiau kvalifikuoti nei kitur, bet, pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje žmonių be aukštojo išsilavinimo beveik nėra.“
Vyriausybė turi suprasti, kur šalyje susidarė monopolis ar barjerai, iškreipiantys bendrą darbo rinką ir pajamų pasiskirstymą, teigia R. Lazutka.
„Jei šalyje yra labai didelė nelygybė, kyla įtarimas, kad pajamos yra gaunamos nepelnytai, – dėsto profesorius. – Gali būti, kad įmonės ar specialistai gauna dideles pajamas ne dėl savo darbo pastangų ir nuopelnų, o dėl to, kad arba jie patys sukuria, arba atsitiktinai atsiranda nišos, kurios saugomos konkurenciją ribojančiais barjerais.“
Jei vyriausybei nepavyksta panaikinti korupcijos ar monopolių, ji gali ištaisyti daromą žalą – perskirstyti pajamas, t. y. griebtis progresinių mokesčių, o tai planuoja įgyvendinti dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tiesa, pasaulio ekonomikos apžvalgininkai teigia, kad progresyvesnė mokesčių sistema nebūtinai bus veiksminga. Pavyzdžiui, JAV mokesčių sistema progresyvesnė nei daugumos Europos valstybių, bet joje suteikiama daug lengvatų turtingiesiems, kurios išlaiko pajamų nelygybę.
Ekonomistė R. Medaiskytė įspėja, kad visų pirma būtina suprasti, kodėl dabartinė mokesčių sistema neveiksminga. „Reikia pažiūrėti, kokioje mokesčių sistemos vietoje kas neveikia, – pabrėžia R. Medaiskytė. – Be to, iš pradžių reikia skatinti augti pačią Lietuvos ekonomiką, kurti darbo vietas – tai natūraliai didintų gyventojų užimtumą.“
O R. Lazutka siūlo atkreipti dėmesį ir į turtinę nelygybę Lietuvoje: „Mokesčių bei socialinę politiką reikia vykdyti atsižvelgiant į tai, kokia yra padėtis visuomenėje, o tėra tik 2003 m. duomenys apie indėlių pasiskirstymą. Jie rodė, kad apie 90 proc. Lietuvos bankuose esančių indėlių priklauso 3–5 proc. šalyje esančių gyventojų sąskaitų. Nuo tada tokie duomenys nebeskelbiami. Reiktų taip pat sužinoti, koks yra vertybinių popierių bei nekilnojamojo turto pasiskirstymas.“
Nelygybė ir BVP
Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Davose metu ekonominė nelygybė kartu su fiskaliniu disbalansu buvo įvardinta viena didžiausių ateinančio dešimtmečio pavojų pasaulio ekonomikai. Pasak R. Meduiskytės, pajamų nelygybė neigiamai veikia visuomenę. „Nelygybė turi didesnį socialinį efektą, nes įmanoma, kad ekonomika augtų tuo pačiu tempu tiek esant didelei lygybei, tiek didelei nelygybei“, – aiškina ji.
Tačiau TVF tyrėjai rado nemenką sąryšį ir su ekonomika. Andrew G. Bergo ir Jonathano D. Ostry tyrimas parodė, kad 10 proc. sumažėjusi nelygybė 50 proc. padidina prognozuojamą augimo laikotarpį.
FAKTAI: Pajamų nelygybė
JAV nuo 1980 m. pajamų nelygybė pagal GINI indeksą išaugo 30 proc.
Švedijoje per tą patį laikotarpį nelygybė padidėjo ketvirtadaliu
Kinijos GINI indeksas išaugo 50 proc.
Tendencijos išimtis yra Lotynų Amerika – per pastaruosius dešimt metų daugelyje žemyno šalių nelygybė žymiai sumažėjo.
Greta JANKAITYTĖ
