Tuo galėjo įsitikinti viena „Swedbank“ klientė. Atsidariusi sąskaitą kurį laiką ji naudojosi banko paslaugomis, tačiau vėliau patyrė nemažai keblumų.
Bankas sustabdė pinigų įskaitymą į jos sąskaitą, o galiausiai uždarė ir pačią klientės banko sąskaitą.
Nesutikdama su tokiu banko elgesiu, ji kreipėsi į ginčus tarp klientų ir komercinių bankų nagrinėjantį Lietuvos banką (LB). Tačiau ir taip nieko nepešė.
Bandė ginti savo teises
Neseniai LB kaip tik paskelbė sprendimą, kuriame išnagrinėjo „Swedbank“ klientės (jos tapatybė dėl duomenų apsaugos nėra atskleidžiama) skundą šiam bankui.
Kaip teigiama sprendime, moteris ir bankas buvo sudarę Fizinio asmens banko sąskaitos sutartį (sutartį), kurios pagrindu pareiškėjai buvo atidaryta banko sąskaita (sąskaita) ir teikiamos kitos mokėjimo paslaugos.
2022 m. lapkričio 22 d. bankas pranešė pareiškėjai, kad nuo 2023 m. sausio 28 d. bet kurią iš po šios datos einančių 5 darbo dienų nutrauks su pareiškėja sutartinius santykius. Klientė prašė banko atšaukti tokį sprendimą, tačiau bankas šio prašymo netenkino.
Nesutikdama su sutartinių santykių nutraukimu, ji per atstovę kreipėsi į LB, prašydama išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ir rekomenduoti bankui panaikinti esą nepagrįstą sprendimą nutraukti su ja sutartinius santykius.
Tuo metu bankas nurodė nesutinkantis su klientės reikalavimu. Jis teigė, kad šalių sutartiniai santykiai buvo nutraukti pagrįstai ir teisėtai, laikantis sutarties, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
Tai draugas, tai verslo partneris
Kaip nurodoma LB sprendime, 2022 m. gegužės 2 d. „Swedbank“ paprašė klientės paaiškinti ir pagrįsti kilmę 28 tūkst. eurų, kuriuos moteris įnešė į sąskaitą, taip pat paaiškinti ryšius su asmeniu, kuris jai pervedė pinigų iš Jungtinių Arabų Emyratų.
Klientė esą tą pačią dieną vienu sakiniu paaiškinusi, kad tas žmogus yra draugas, su kuriuo jos nesieja jokie dalykiniai santykiai, o į sąskaitą pervesti pinigai yra iš jos asmeninių ir šeimos santaupų.
Po kurio laiko 2022 m. spalio 26 d. bankas sulaikė iš to paties žmogaus moteriai pervedamų 4 tūkst. eurų įskaitymą į jos sąskaitą. Vėlgi „Swedbank“ paprašė klientės paaiškinti mokėjimų paskirtį ir teisėtumą.
Tąkart ji vienu sakiniu paaiškinusi bankui, kad atlieka paieškas ir konsultuoja investiciniais klausimais, o minėtas žmogus yra jos klientas ir atsiskaitydavo už jam suteiktas paslaugas.
Be to, moteris papildomai pateikė bankui to žmogaus rašytinius paaiškinimus, kuriuose jis nurodęs esantis privatus investuotojas, pareiškėja jo pavedimu vertina jo galimybes investuoti Lietuvoje.
O norėdamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar perduoti jai pirmiau nurodytoms investicijos atlikti reikalingas lėšas, jis ir atlieka mokėjimus. Be to, tarp investuotojo ir banko klientės neva vyksta derybos dėl jungtinės veiklos Lietuvoje.
Tačiau „Swedbank“ neįtikino tokie paaiškinimai – 4 tūkst. eurų jis neįskaitė į moters sąskaitą ir grąžino siuntėjo bankui.
Vėliau tęsėsi panašios operacijos, o klientė vėl tą patį žmogų jau vadino ilgamečiu draugu, kuris jai dovanoja dovanas, perveda pinigų, o netekus darbo pagelbėja kuriant parduotuvę. Dar kitą asmenį, pervedantį pinigų, „Swedbank“ klientė įvardijo jai padedančia mama.
Kaip pastebi LB, iš šioje byloje turimų duomenų matyti, kad per trejus metus į klientės sąskaitą minėtas draugas ar klientas pervedė per 77 tūkst. eurų, daugelio tokių mokėjimų paskirtyse nurodydamas „Commercial Investments“ (komercinės investicijos), o kitų mokėjimų atveju – „Family Support“ (parama šeimai), „Personal Investments“ (asmeninės investicijos) ir kt.
Be to, iš klientės sąskaitos išrašo kopijos matyti, kad ji nuolat gaudavo į savo sąskaitą mokėjimų iš daug skirtingų fizinių asmenų, nors paaiškinimuose teigė, kad nuo 2020 m., kai neteko pajamų iš darbo santykių, vienintelis jos pajamų šaltinis buvo vieno žmogaus pervesti pinigai.
Taigi, LB sprendime nurodo, kad klientė nepagrindė savo teiginių dokumentais ir įrodymais, keitė savo poziciją dėl santykių su pinigus pervedančias žmonėmis. Tad bankas ir iniciavęs sąskaitos uždarymą.
Pasiteisino įstatymu ir sutartimi
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas informavo, kad bankas negali plačiau komentuoti to, kas sudaro banko paslaptį. Tačiau patikino, kad jo atstovaujamas bankas laikosi LB sprendime nurodytų argumentų, dėl ko sąskaita buvo uždaryta.
Esą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato bankui pareigą vykdyti nuolatinę dalykinių santykių su klientais stebėseną bei jų atliekamų sandorių tyrimą.
„Tai daroma siekiant užtikrinti, kad klientų pateikti bankui dokumentai ir informacija apie juos būtų tinkami ir aktualūs, o klientų vykdomi sandoriai atitiktų banko turimą informaciją apie juos, įskaitant informaciją apie jų veiklą, gaunamų lėšų šaltinį ir kilmę, naudojimosi banko paslaugomis tikslus“, – rašoma LB sprendime.
Įstatymas įpareigoja banką gauti iš klientų informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
Priimdamas sprendimą, LB pastebėjo, kad „Swedbank“ rėmėsi ne tik įstatyme, bet ir sutartyje su kliente nustatytais sutartinių santykių nutraukimo pagrindais.
Tokia banko teisė, įskaitant sutartinius santykių nutraukimo pagrindus, buvo nustatyta „Swedbank“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose.
Jose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad bankas turėjo teisę nutraukti sutartinius santykius su pareiškėja, jei ji neteikia, vengia arba atsisako pateikti bankui reikiamus dokumentus, informaciją, jei bankas turi pagrindo įtarti, kad ji vykdo veiklą, susijusią su padidinta pinigų plovimo, teroristų finansavimo rizika ar jos sąskaita be teisėto pagrindo naudojasi tretieji asmenys, sąskaitoje yra laikomos ar į ją patenka ne klientei priklausančios lėšos ir kt.
Galiausiai LB atmetė „Swedbank“ klientės skundą ir taip pripažino, kad banko veiksmai nutraukti sutartį buvo teisėti.
