Kovo mėnesio VMI duomenimis, akcizų už parduotus stiprius gėrimus surinkta 78,6 proc. mažiau nei pernai kovą. O už alų – 25,7 proc.
Užsipirkinėjo vasarį
Tačiau iš pateikiamos statistikos matyti neįprastas šuolis vasario mėnesį. Tai reiškia, kad prieš akcizų didinimą visi suskubo alkoholio nusipirkti daugiau. Vasario mėnesį iš viso deklaruota, kad už alkoholio akcizus surinkta 75,3 ml. Eur, o kovą – 9,9 mln. Eur.
Nagrinėjant atskiriau matyti, kad už spiritinius gėrimus vasarį surinkta 57,3 mln. Eur, o kovą 2.3 mln. Eur, už alų vasarį surinkta 7.3 mln. Eur, o kovą – 2,9 mln. Eur.
Mažiausiai smuko vyno ir kitų fermentuotų gėrimų pardavimai. Už juos vasarį surinkta 5.8 mln. Eur akcizų, o kovą – 4.6 mln. Eur.
G. Nausėda: palaukus 2–3 mėn. matysis, ar baimės išsipildo
SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda patikina, kad kol kas galutinių išvadų, kaip tai paveiks šalies biudžetą ir ekonomiką, daryti nereikėtų. Viskas spręsis per ateinančius 2–3 mėn.
„Pirmasis mėnesis dar gali būti šoke, pasikeitus situacijai pirkėjai neatsitokėja, sustabdo pirkimus, žiūri kuo viskas baigsis toliau, kaip keisis kainos – gal pardavėjai darys nuolaidas kažkokias norėdami paskatinti pardavimus. Jei ir antrą, trečią mėnesį tai tęsis, tada gali būti, kad tos baimės kurias puoselėjo visi tie, kurie sakė, kad akcizų didinimas gali ženkliai sumažinti apyvartą ir ji net sumažės nepaisant pačių akcizų pakėlimo, tos baimės išsipildys ir pasiteisins. Tai reikš ne ką kitą, bet galimą posūkį link kontrabandos, pirkimo Lenkijoje ir kitų dalykų.
Akcizų toks smukimas bendrame kontekste, kuomet pirmaisiais metų mėnesiais pajamas renkame labai gerai, pranokstame planuotus dydžius, praėjusių metų tuos pačius dydžius, tai jis atrodo išskirtinis ir gana netikėtas“, – pripažįsta ekonomistas.
Vis dėlto, alkoholio akcizai neturėtų labai ryškiai pakenkti šalies biudžetui, kuris praeitais metais buvo perteklinis. Pasak G. Nausėdos, tik alkoholio akcizų įplaukos nelemia biudžeto pertekliaus arba deficito, svarbesni – PVM, GPM.
Visgi ši statistika – vasario ir kovo mėnesio duomenys – parodo, kad pirkėjai reaguoja į pokyčius.
„Tai neturėtų būti labai netikėtas reagavimas, nes tas reagavimas kaip tik tikėtas. Tik būsime ne mes, o Finansų ministerijos skaičiavimais apsirikę, kad pats akcizų padidinimas galėtų kompensuoti rinkos netektis dėl sumažėjusio pardavimo. Reiškia, kad netektys gali būti didesnės ir akcizų fiskalinis padidinimas nekompensuos rinkos praradimo. O praradimas galimas dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų gali būti tokia, kokios ir buvo siekiama, tai alkoholio suvartojimo sumažinimas. Tarsi ir pasiekiamas rezultatas, kurio norėjo, tačiau labai tikėtina, kad didesnę dalį šio paaiškinimo sudarytų galimas pirkimas Lenkijoje ir kontrabandinio alkoholio platesnis naudojimas“, – konstatuoja jis.
R. Apulskis: tokie duomenys dar gali tęstis kelis mėnesius
O štai Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis nors ir neatmeta galimybės, kad atsiranda terpė šešėlinei ekonomikai didėti, linkęs manyti, jog šie rodikliai to dar neparodo.
„Nereikia žiūrėti į šiuos rodiklius, nes tai grynai dėl to, kad tarp vasario ir kovo mėn. keitėsi tarifai. Vasario mėnesį buvo dideli pardavimai, mažesni mokesčiai ir į priekį užsipirkta. Dėl to kovo mėnesis atitinkamai mažesnis ir balandis mažesnis. Neatspindi realių pardavimų. Tik tendencija tokia persiskirstymo, didmeninės prekybos, sandėliavimo, logistikos klausimai. Kaip kas norėjo, taip tas padarė.
Duomenys normalūs tokioje situacijoje, kai reikšmingai didėja mokesčiai, tada parduotuvės užsiperka iš anksto brangiau ir pagal galimybę, finansinius resursus, stengiasi tuo dalyku pasinaudoti. Tokie duomenys gali tęstis kelis mėnesius, greičiausiai taip ir bus, nes mano žiniomis, vasarį buvo gana daug parduota į priekį“, - teigia jis.
Jo prognozėmis, bendras vidurkis dar ilgą laiką bus geras, tačiau kažkuriuo metu pablogės. „ Realizaciją pamatysime po pusės metų“, - konstatuoja jis.
Visgi anksčiau R. Apulskis yra sakęs, kad bet koks staigus kainų šoktelėjimas tiesiogiai didina nelegalios rinkos dalį.
„Akcizų tarifų didinimas bet kokiu atveju yra palengvinimas nelegaliai prekybai, todėl svarbu ne tik kelti mokesčius, bet ir atitinkamai stiprinti valstybės kovą prieš šešėlį bei šviesti visuomenę, kad tarp gyventojų ir verslininkų mažėtų tolerancija nelegaliai veiklai“, – žiniasklaidai teigė aljanso vadovas.
Šių metų kovą akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.
