Klaipėdos juvelyrai skundžiasi, kad Lietuvoje nebegali įsigyti aukso papuošalams kurti. Esą užsienyje šio tauriojo metalo ne tik nestinga, bet jis ten ir gerokai pigesnis, rašo „Klaipėda“.
Pabrango pusantro karto
Auksas Lietuvoje tapo deficitu, o jo kainos kyla kosminiu greičiu. Nuo 2005-ųjų pavasario iki 2006-ųjų pavasario auksas pabrango pusantro karto, ir uncija (apie 30 g) kainavo 630 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Šiemet, sausio 9-ąją, uncija aukso kainavo 875,8 dolerio (2066, 88 lito). Vakarykštė aukso kaina – 888 doleriai (2095,68 lito) už unciją. Prognozuojama, kad šio tauriojo metalo kaina pakils iki 900 dolerių (2124 litų).
Pernai aukso kaina šoktelėjo 30 proc. Jis brangsta, nes kyla naftos kaina ir krinta dolerio kursas.
Lombardai – be aukso
Klaipėdietė juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago tvirtino, kad žaliavos aukso dirbiniams nebeįmanoma gauti ir lombarduose.
Geltonąjį metalą įkeitę klientai stengiasi jį patys kuo greičiau išpirkti. Lombardo verslu užsiimančios uostamiesčio bendrovės „Vakarų perlas“ direktorius Jurijus Čiornas patvirtino, kad įkeičiančių auksą klientų akivaizdžiai sumažėjo.
„Jei žmonės ir atneša ką įkeisti, patys savo auksą netrukus ir išperka, todėl mums nebelieka ko parduoti“, – prisipažino jis.
Lombarduose už vieną gramą juvelyrinio dirbinio aukso klientai gauna iki 60 litų. Už gramą jo laužo – 40 litų.
„Juvelyrinėse parduotuvėse vienas gramas dirbinio iš aukso kainuoja apie 100 litų. Todėl klientams papuošalų neapsimoka užstatyti lombarduose“, – aiškino direktorius.
Į juodąją rinką
Užsienyje auksas pigesnis nei Lietuvoje. J.Karčiauskaitė-Lago mano, kad nelanksti mokesčių sistema stumia aukso prekybą į juodąją rinką. Lietuvoje auksui taikomas pridėtinės vertės mokestis. Pasak juvelyrės, kai kuriose Europos šalyse tokio mokesčio šiam tauriajam metalui nėra.
„Auksas – valiuta, todėl negalėtų būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu. Juk perkant dolerius nereikia mokėti šio mokesčio“, – lygino juvelyrė.
Pasak juvelyro Vido Bizausko, Latvijoje auksas pigesnis nei Lietuvoje, nes ten brangiajam metalui taikomi mažesni mokesčiai.
Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas Vaidas Cerebiejus teigė, kad auksas Lietuvoje buvo apmokestintas ir 10 proc. akcizu. Vėliau šio mokesčio atsisakyta. Direktoriaus pavaduotojas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad užsienyje auksas neapmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu. V.Cerebiejus tvirtino, kad Lietuvos juvelyrams nereikia didelio kiekio aukso, todėl šalyje ir nėra rinkos aukso prekeiviams.
Šuo ant šieno
Latvijoje aukso galima įsigyti bankuose, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos neteikiamos, nors įstatymai kredito įstaigoms jo pardavinėti nedraudžia. Lietuvos banko valdytojo pavaduotoja Ramunė Zabulienė prisiminė, kad įstaigos valdyba yra neoficialiai diskutavusi, jog reikėtų prekiauti auksu. „Auksu bankas prekiauja Baltarusijoje. Galbūt ir mūsų šalies žmonėms būtų priimtina tokia taupymo forma. Tačiau aukso kaina kinta, todėl ne visada bus galima jį parduoti“, – sakė ji.
R.Zabulienė priminė, kad Lietuvos bankas yra išleidęs proginių auksinių monetų, kurias daug kas noriai pirko, – ypač kolekcininkai. Ji mano, kad ne Lietuvos banko funkcija prekiauti auksu, tai esą galėtų daryti privačios bendrovės.
Šio banko Rinkos operacijų departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Kanapeckas sakė, kad Lietuvos bankas saugo užsienyje 5,8 tonos valstybės aukso atsargų – smetoninės Lietuvos palikimą.
„Aukso nei perkame, nei parduodame – tik investuojame“, – teigė J.Kanapeckas. Populiariausias investavimo būdas – auksą padėti užsienio banke kaip terminuotą indėlį ir už tai gauti palūkanas valiuta.
Be atsakymo – treji metai
Juvelyras V.Bizauskas ypač pasigenda aukščiausios – 999,9 prabos aukso. „Gaminant lydinius su variu, sidabru, paladžiu išgaunama spalvų įvairovė, galima pagaminti žemesnės prabos auksą“, – teigė jis.
Juvelyras visus metus Lietuvoje bergždžiai ieškojo, kur oficialiai nusipirkti aukso. Brangųjį metalą klaipėdietis priverstas pirkti Rygoje.
Anot V.Cerebiejaus, aukso prekyba šalyje suvaržyta, nes bijoma pinigų plovimo. Tiek pardavėjui, tiek pirkėjui reikia dokumentų. Vienam – iš ko nusipirko, kitam – kieno metalą parduoda. Antraip abu turės reikalų su mokesčių inspekcija. Juvelyrai be dokumentų žaliavai įsigyti negali gauti gaminio prabos.
„Prieš trejus metus prabavimo rūmų interneto puslapyje parašiau klausimą: „Kaip reikia sutvarkyti buhalterinius dokumentus perkant auksą iš tetos?“ Spėkite, ar gavau atsakymą?“ – retoriškai klausė V.Cerebiejus.
Juvelyrams belieka gaminti aukso dirbinius iš klientų pateiktos žaliavos. „Pirkti juvelyrinius dirbinius parduotuvėse ir iš tokių gaminti naujus darbus – sviestas sviestuotas, visiškai neapsimoka“, – teigė jis.
Juvelyras įsitikinęs, jog pats geriausias būdas investuoti – pirkti auksą. „Neverta taupyti pinigų juos laikant bankuose“, – teigė jis.
Gadina papuošalus
J.Karčiauskaitė-Lago mano, kad juvelyrų verslas Lietuvoje žlugdomas dėl keistų apribojimų. Kitose Europos šalyse auksas pigesnis, ir jo galima laisvai nusipirkti. O aukso gaminius gali prabuoti patys juvelyrai. „Lietuvoje tai padaryti gali tik prabavimo rūmai. Jie neturi šiuolaikiškos technikos, todėl sulanksto miniatiūrinius dirbinius. Taip yra atsitikę su keliais mano darbais“, – skundėsi juvelyrė.
Užsienyje aukso gaminiai prabuojami lazeriais.
Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus pavaduotojas V.Cerebiejus sakė, kad ir Lietuvoje ypač brangūs juvelyriniai dirbiniai žymimi lazeriu. Direktoriaus pavaduotojas tikino, kad juvelyrai nesiskundžia, kai prabuojant sulankstomi papuošalai.
„Prabuotojai siūlė juvelyrams negaminti miniatiūrinių dirbinių, kad papuošalai nebūtų sugadinti juos žymint“, – ironizavo J.Karčiauskaitė-Lago.
Vigantas Danilavičius
