Tačiau sausio pabaigoje LAT pritaikė baudžiamąją atsakomybę buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorei, kurios padaryta finansinė žala – 150 eurų.
Tad kodėl meras ir savivaldybės tarybos narys nenubaustas, o vadovė nubausta, nors jos padaryta finansinė žala – 10 kartų mažesnė?
„Šie sprendimai neturėtų būti lyginami, nes esmingai skiriasi aplinkybės pagal kurias yra vertinama, ar tinkamai buvo pritaikytas įstatymas. Teismo precedentas taikomas esant tapačioms ar panašioms aplinkybėms“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo LAT pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Ieva Mastenica.
Pasak jos, nagrinėjamais atvejais aplinkybės, veiksmų pobūdis, inkriminuoti teisės aktų, kurie reguliavo atitinkamus teisinius santykius, pažeidimai, esmingai skiriasi.
Skirtingos mero ir direktorės bylos aplinkybės
Kaip aiškino I. Mastenica, biblioteko direktorės bylos atveju svarbios tokios aplinkybės:
- ji neturėjo teisės pati sau skirti premiją ir ją gauti;
- ji neturėjo teisės skirti didesnes nei galima buvo skirti pagal skatinimo tvarką premijas;
- abu veiksmai buvo draudžiami, tačiau tyčia, nepaisydama šių draudimų padarė šią veiką ir įtraukė į ją darbuotojas.
- ji veikė kaip įstaigos vadovas, o ne kaip eilinis įstaigos darbuotojas.
„Būdama bibliotekos vadove, neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, tyčia pasinaudodama savo einamomis pareigomis ir tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, savo įsakymu paskyrė trims jai pavaldžioms darbuotojoms didesnes, nei galima buvo skirti pagal skatinimo tvarką premijas, bei įkalbėjo jos pasirinktas darbuotojas perduoti jai dalį joms išmokėtų didesnių, nei buvo numatyta įsakymo projekte, premijų“, – aiškino LAT atstovė.
M. Sinkevičiaus, kaip savivaldybės tarybos nario, atveju esą svarbios šios aplinkybės:
- jis kompensaciją už ryšio paslaugas turėjo teisę gauti kaip ir visi kiti tarybos nariai;
- pasinaudodamas ta teise jis pildė avansines apyskaitas, kurių pagrindu tos išlaidos buvo patvirtintos;
- savivaldybėje buvo kontrolės mechanizmas, kuris turėjo kiekvienu atveju įvertinti patirtų išlaidų pagrįstumą, kuris nesuveikė;
- kaltinimas jam pateiktas kaip savivaldybės tarybos nariui.
„Savivaldybėje buvo nustatyta kompensavimo tvarka, kurios pagrindu buvo galima įtraukti į kompensuojamas išlaidas sumas, patirtas už ryšio ir kitas kompensuotinomis pripažįstamas paslaugas.
Buvo numatyti kontrolės mechanizmai, kurie turėjo užtikrint tokių paraiškų pagrįstumo nustatymą. Taigi egzistavo teisinės sąlygos tarybos nariui savivaldybės nustatyta tvarka gauti išlaidų kompensaciją – nebuvo tikslingos tyčios, tikslingai sugalvoto mechanizmo kaip nepriklausančias gauti pagal įstatymus lėšas pasisavinti“, – aiškino I. Mastenica.
Skiriasi byloms reikšmingas teisinis reguliavimas
LAT atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kurio pažeidimu asmenys buvo kaltinti, visiškai skiriasi.
Bibliotekos vadovė esą buvo kaltinta ir nuteista už konkrečius jos funkcijas apibrėžiančių norminių aktų pažeidimus, t.y. šiuo atveju buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas, Bibliotekos nuostatai, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, bibliotekos direktoriaus įsakymas „Dėl bibliotekos darbo apmokėjimo tvarkos tvirtinimo“.
Tuo metu M. Sinkevičiui inkriminuoti pažeidimai buvo siejami tik su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, Valstybės politikų elgesio kodekso normų nesilaikymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!