Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą.
Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar.
Projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas).
Taip, pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.
Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Pavyzdžiui, Vilniuje NT vertės mediana yra 60 tūkst. eurų. Jeigu žmogaus buto vertė yra 100 tūkst. eurų, jam teks mokėti 60 eurų mokestį per metus (100000 x 0,06 proc. = 60 eurų).
Jeigu būsto vertė Vilniuje viršys 120 tūkst. eurų, jo savininkui teks mokėti 120 eurų (120000 x 0,1 proc.).
Paprastai kalbant, naujo mokesčio dydis priklausys nuo to, kur konkretus NT objektas yra, kiek vertinami toje pačioje savivaldybėje esantys objektai ir kiek įvertintas konkretus namas ar butas.
Pasak G. Skaistės, naujas mokestis yra socialiai jautrus ir atliepia tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
Be to, visos pajamos iš jo atiteks savivaldybėms (dabar jos gauna tik pajamas iš komercinio NT apmokestinimo). Dėl to jos taps savarankiškesnėmis.
Finansų ministrės teigimu, vidutinis mokestis būtų apie 14 eurų. Kokia būtų didžiausia mokėtina mokesčio suma, ministrė neatsakė.
Kiekvienas žmogus savo turimo NT vertę gali sužinoti Registrų centro interneto puslapyje.
Pagal ministerijos pateiktą projektą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui) parengs Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip šiuo metu yra daroma su žemės mokesčio deklaracijomis.
Siūloma, kad priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais. Taigi, jau po to, kai baigsis šio Seimo ir Vyriausybės kadencija.
Dabartinė valdžia žadėjo, kad mokesčius Lietuvoje pakeis šių metų II ketvirtį. Dėl neįgyvendintų pažadų ji kaltina koronavirusą ir Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
