Ypač populiarios „Shein“, „Temu“, „AliExpress“ ir panašios parduotuvės naudoja schemą ir pasitelkia daug gudrybių, kuriomis nepajuntamai išvilioja jūsų pinigus.
Be viso to, niekas neužtikrina jūsų duomenų saugumo – gali būti nutekinti ne tik jūsų kontaktiniai, bet ir mokėjimų duomenys. Tad kaip nepasimauti ir nuo to apsisaugoti?
Kaip tokios parduotuvės išvilioja jūsų pinigus?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros docentė dr. Dalia Senvaitytė nurodė, kad tokiose parduotuvėse, kaip „Shein“ ar „Temu“, galima įsigyti dominančių daiktų už itin mažą kainą.
O tai suvokiama tarsi išlošimas, laimėjimas, kas skatina dopaminą ir norą „lošti“ toliau.
„Prie šio laimėjimo pojūčio sustiprinimo prisideda ir pasitelkiami žaidimų elementai: loterijos rato sukimas, tam tikras taškų skaičiaus nuolaidai gauti ir pan. Pradėjęs „žaisti“ žmogus jaučiasi įsitraukęs ir „įsipareigojęs“ žaisti toliau.
Labai veikia ir neva riboto prekių likučio rodymas. Tai kuria skubos efektą: žmogus raginamas priimti impulsyvų sprendimą, kuris nebūtinai leidžia įsivertinti realius savo poreikius, skatina nerimauti dėl to, kad galima prarasti „gerą“ progą įsigyti vieną ar kitą daiktą“, – tokių parduotuvių subtilybes aiškino D. Senvaitytė.
Anot jos, mokėdami nedaug žmonės kur kas rečiau susimąsto apie prekės kokybę ar jos būtinumą, kadangi „vis tiek pigu“, gal „prireiks, pravers“, taip prisipirkdami neplanuotų, nereikalingų daiktų.
„Beje, neretai įsigiję nereikalingų ar itin nekokybiškų daiktų žmonės numoja ranka, nes daug nemokėjo ir nenori atrodyti / jaustis „pralaimėję“ savo pasirinkimu. Kaip ir neišlošę loterijoje perka loterijos bilietus vėl ir vėl“, – įžvalgomis dalijosi VDU docentė.
Kaip apsaugoti sąskaitoje esančius pinigus?
„Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis vardijo, kad apsiperkant internetu visų pirma reikėtų apsaugoti savo banko korteles, kad iš sąskaitų nedingtų pinigai.
Jo aiškinimu, tą galima padaryti kortelėje apribojant atsiskaitymo sumą, pvz., iki 1 euro, kad tretieji asmenys negalėtų nuskaityti daugiau pinigų.
„Kai kurie bankai leidžia „užšaldyti“ kortelę, jei jos nereikia ir pan. – tai gali būti atliekama vienu prisilietimu“, – dėstė „Telia“ atstovas.
Anot jo, labai geras apsaugos būdas yra tiesiog atskira kortelė, skirta būtent tik atsiskaitymams internetu, kurioje nebūtų jokių pinigų ir jie būtų pervedami tik prieš pat atsiskaitymą.
„Taip pat niekada negalima bet kur registruojantis naudoti tą patį slaptažodį. O el. pašto paskyra būtinai turi būti apsaugota 2 dalių autentifikavimu (2FA), pvz., per SMS ar pan.“ – aiškino pašnekovas.
Jis taip pat paragino išlikti budriems laukiant siuntos ir nepasimauti gavus pranešimą apie siuntą, raginantį patikslinti duomenis, spausti nuorodą ar pan.
Tokiu atveju D. Povilaitis pataria savo siuntos būseną patikrinti per kurjerių sistemą, paskambinti kurjerių tarnybai ar pačiam pardavėjui.
Kaip žaidžia su emocijomis ir verčia išleisti daugiau
D. Senvaitytė atkreipė dėmesį, kad populiarios internetinės parduotuvės naudoja tuos pačius psichologinius marketingo principus, kaip ir didžioji dauguma kitų.
Pvz., labai veikia neva papildomų nuolaidų demonstravimas, ypač galiojančių ribotą laiką arba skatinančių pirkti daugiau, tarkime: „pirk du, trečią gausi dovanų“, „pirk dar ir gauk dovaną“ ar nemokamą pristatymą ir pan.
Pasak pašnekovės, panašiai veikia ir kainų iki nuolaidų rodymas, kas trukdo įvertinti, kad rodoma kaina neatspindi realios daikto vertės, o kaina net ir su nuolaida ją galimai viršija:
„Pasidavęs šiems raginimams žmogus vėl tarsi jaučiasi „laimėjęs“, „sutaupęs“, „sudaręs palankų sandorį“. Bet nusiperka nereikalingų pirkinių, išleidžia žymiai daugiau, nei iš pradžių planavo.“
D. Senvaitytės teigimu, pagrindinis šių parduotuvių veikimo principas – siūlyti itin pigias prekes. Vieniems tai aktualu, nes jie išties neturi pakankamai lėšų pirkti kokybiškesnes prekes, kitiems – dėl iliuzijos, kad taip neva sutaupo.
„Shein“ ir „Temu“ naudojama schema
VDU docentė paminėjo, kad tokios parduotuvės siūlo aibę pasirinkimų, kas žmonėms yra labai patogu: nereikia niekur vykti, galima naršyti prekes bet kuriuo patogiu metu ir kiek tik norisi.
„Aplikacijos yra sukurtos taip, kad būtų labai stimuliuojančios (daug prekių, akcijų, banerių, interaktyvių elementų ir t. t.), kas be reikalo perkrauna smegenis, mažina kritinį vertinimą.
Kai žmogus ką nors perka ar tiesiog pažiūri sudominusią prekę, sistema seka tokį žmogaus elgesį ir rodo „panašias prekės“, ką „kiti žmonės taip pat pirko“ ir pan., taip skatinant irgi pažiūrėti kitus pasiūlymus“, – komentavo D. Senvaitytė.
Anot jos, poveikiui yra pasitelkiami ir įvairūs kitų pirkėjų atsiliepimai, kurie padeda kurti įspūdį, kad planuojami įsigyti dalykai yra naudojami, tinkami, neretai pamirštant, kad tai gali būti platformos sugeneruota informacija:
„Net ir įsigiję prekes asmenys yra skatinami toliau būti pirkėjų bendruomenėje, kaupti taškus, rašyti atsiliepimus, siūlant už tai būsimas nuolaidas ir taip skatinant žiūrinėti prekes vėl ir vėl, susigundyti pirkti.“
Kaip nepasiduoti parduotuvių vilionėms?
D. Senvaitytė visų pirma patarė nenorėti laimėti – tuomet nereikės ir pralaimėti.
„Svarbu įsivertinti, ar planuojamų pirkti prekių apskritai reikia; ar perki tam, kad to daikto reikia, ar todėl, kad jis tiesiog pigus. Ar pirktum, jei kaina būtų ženkliai didesnė? Jei taip – gerai, jei ne – reiktų dar labai pasvarstyti.
Nusprendus įsigyti prekes reikėtų nepirkti jų iš karto, susidėjus prekes į krepšelį padaryti pertrauką, apgalvoti bent vieną dieną ar nors gerą pusvalandį, kad būtum paveiktas ne emocijos, impulso, bet įsijungtų loginis mąstymas“, – patarimais dalijosi specialistė.
Tuo metu D. Povilaitis akcentavo, kad į bet kokią sistemą ar parduotuvę gali būti įsilaužta, taigi jas visas reikėtų traktuoti kaip nesaugias.
Anot jo, reikia susitaikyti, kad visa jūsų pateikiama informacija (vardas, pavardė, adresas, gimimo data, el. paštas, tel. nr., slaptažodžiai ar pan.) gali būti ir bus nutekinta. Jei ne iš šių parduotuvių, tai iš kitų.
Todėl reikėtų koncentruotis į tai, kaip suvaldyti galimą žalą anksčiau minėtais būdais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
