„Tele2” vadovas tiki, kad didesnės ambicijos, valdininkų pažabojimas – sėkmingos Lietuvos plėtros raktas
Eidamas pasikalbėti su vieno didžiausių mobiliojo ryšio operatorių vadovu nesitikėjau, kad jis įsikūręs kuklioje kelių aukštų kontoroje ir pasitiko sėdėdamas prie dešimties metų senumo stalo vienoje salėje su kitais darbuotojais. „Tele2” generalinis direktorius Petras Masiulis sako, kad prabangūs biurai, limuzinai ir moderniausi baldai geriau dirbti nepadės – svarbiausia būti sąžiningam ir nedaryti kitiems to, ko nenorėtum, kad jie tau darytų.
Nelengva pradžia
„Tele2: ryšys kažkur anapus”, – daugelis turbūt puikiai prisimename šį šūkį, kai prieš dešimt metų nutolus nuo didžiųjų miestų mobilieji telefonai „Tele2” tinkle nebeveikdavo. P. Masiulis prie bendrovės vairo stojo 2003-iaisiais ir mobiliojo ryšio operatorių iš pajuokos objekto pavartė lyderiaujančia bendrove.
Pašnekovo karjeros pradžia nebuvo visai paprasta. Nors buvo apsigynęs net tris magistrus, P. Masiulis baiminosi, kad neras darbo: „Baigdamas universitetą bijojau, kad negausiu darbo. Labai norėjau išvažiuoti trumpam padirbėti iš Lietuvos, todėl siunčiau laiškus į visas šalis, kur dirba angliškai kalbančios įmonės. Tų laiškų buvo apie 300.” Tačiau paieškos buvo bevaisės. P. Masiuliui išvykus į žvejybą, jo draugas išsiuntė pašnekovo gyvenimo aprašymą į „Colgate-Palmolive” ir išsipildė jo svajonė – išvykti dirbti į užsienį. Tiesa, nelabai toli – į Latviją.
P. Masiulis bendrovėje užėmė rinkodaros vadovo Baltijos šalims postą, su kolegomis sukūrė visiems iki kaulų įgrisusią reklaminę kampaniją „Ahoi, ponas bebre” ir galiausiai buvo pastebėtas galvų medžiotojų iš Lietuvos: „Kalbino, kalbino ir atsidūriau čia, kur sėdžiu šiandien.”
Laivo vairininkas
Šiandien pašnekovas save įsivaizduoja kaip vairininką: „Jei laivas plaukia tiesiai, jis vairo neliečia, jei nukrypsta – imasi veiksmų. Jei verslui reikalingi griežtesni sprendimai, tai ir darai tokius.” Anot jo, pagrindinė vadovo atsakomybė – įmonės sėkmė, o užduotis – stebėti, kaip jai sekasi, ir užtikrinti sąlygas, kad įmonė kuo sėkmingiau veiktų.
Paklaustas, kodėl nuo pavaldinių neatsitveria atskiro kabineto durimis, P. Masiulis nedvejojo: „Mes čia kaip šeima. Mūsų tiesiog per mažai, kad galėtume išlaikyti formalų atstumą. Pas vadovą užsirašyti nereikia – tiesiog imi ir ateini.”
Tikra tiesa – „Tele2” būstinėje dirba tik 90 žmonių. Visas kitas reikalingas paslaugas – techninio ūkio priežiūros, prekybos salonuose – įmonė perka iš kitų bendrovių. „Stengiamės priimti darbuotojų tiek kiek reikia, nes jei priimsi žmogų, kurio nereikia, – anksčiau ar vėliau turėsi jį atleisti”, – teigė P. Masiulis
Ne paslaptis, kad „Tele2” darbuotojai keičiasi itin retai. P. Masiulis sako, kad darbuotojus išlaikyti padeda ne tik darbo užmokestis: „Reikia elgtis sąžiningai. Darbuotojui nėra nieko blogiau, jei jam žadamas vienas dalykas, o daroma kitaip. Darbuotojas nori, kad su juo būtų gerai elgiamasi, jis būtų gerbiamas ir gautų sąžiningą atlyginimą, o ne girdėti pažadus, kad šis pakils po metų, o po to išgirsti vadovo atsiprašymą.”
Taip pat, anot pašnekovo, darbuotojams labai svarbu matyti savo darbo rezultatus. Todėl bendrovėje už vieną sritį atsako vienas žmogus: „Tai viena iš svarbesnių motyvacijos sričių. Atrodo, lyg ir sutaupai darbuotojų sąskaita, bet jie labiau patenkinti, nes jų darbas matomas, vertinamas. Galų gale kai įmonei gerai sekasi, darbuotojai būna patenkinti, nes žino, kad tai lėmė jų darbas.” Be to, dirbant tokia sistema darbuotojai nesugaišta kelių dienų susirinkimuose ir problemą greitai išsprendžia.
Protingi klientai
P. Masiulis dirbdamas „Colgate-Palmolive” išmoko pagrindinę pamoką – klientai yra protingesni nei mano bendrovės: „Kai mokiausi universitete Danijoje, vienas profesorius teigė, kad žmonės yra kvailiai ir jiems gali įbrukti ką nori. Karjeros metu pamačiau, kad jie žymiai protingesni ir greitai išsiaiškina, kuris pasiūlymas geresnis.”
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pasak pašnekovo, tai matyti vien pažiūrėjus, kokius automobilius vairuoja lietuviai: „Jei neturi pinigų, vairuoja „Audi” ar „Volkswagen” – seną, bet gerą automobilį. Jie nesirenka labai gražios, bet ne tokios patikimos”.
Anot jo, geriau „daug į vatą nevynioti” ir klientui tiesiai siūlyti, kas naudingiausia. „Dirbdamas „Colgate-Palmolive” bandžiau parduoti gražiai atrodančią dušo želę, bet žymiai prastesnės kokybės nei kitos. Greitai gavau per snapą ir išmokau šią pamoką”, – sakė jis.
Dar viena pamoka – būti sąžiningam ne tik darbuotojams, bet ir klientams: „Kartą smulkiai pagudravus klientas tai atsimins visą gyvenimą ir nebesugrįš.”
Paprastos svajonės
Bene kiekvieno verslo švyturio stengiamės paklausti, kokia jo svajonė. „Kad mano šeima būtų laiminga, klestėtų, kad darbuotojai nenusiviltų viršininku, juo džiaugtųsi ir didžiuotųsi. Man, kaip tikinčiam, svarbiausias dalykas, kad Dievas džiaugtųsi tuo, ką darau, kaip dirbu, elgiuosi ir gyvenu”, – dėstė P. Masiulis.
Būtent krikščionybės principai pašnekovui padeda sėkmingai irtis į priekį. „Jeigu nedarai kitam to, ko nenori, kad tau darytų, tuomet labai gerai sekasi, – sakė jis. – Kitas svarbus principas – teisingumas. Jei esi atsakingas už įmonę, turi būti teisingas jos atžvilgiu. Jei tau gaila daryti sprendimus, atleisti žmogų, tačiau matai, kad tai teisinga įmonės atžvilgiu, – darai tokius sprendimus. Daug greičiau apsisprendi. Nereikia meluoti, sukčiauti, gudrauti.”
Anot jo, jei su žmonėmis elgiesi dorai, padarai, ką pažadi, nežemini žmogaus, duodi galimybę, rūpiniesi juo, kaip rūpiniesi savimi – tuomet visi būna patenkinti.
Išsilavinimas rodo ambicijas
P. Masiulis mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi turėti bent jau bakalauro diplomą: „Tai rodo pastangų lygį, nes jei jis bakalauro neturi, tai yra arba tinginys, arba savamokslis verslininkas, kuriam nereikia eiti į tokias įmones kaip „Tele2”, – sakė jis.
Anot pašnekovo, universitete, jei tai ne specifinė specialybė, žmogus dirbti neišmoksta, tačiau supranta, kaip reikia mąstyti logiškai: „Dirbti išmokstama darbe. Man, kaip vadovui, aukštojo mokslo diplomas įrodo ambicijų ir pastangų lygį, kad žmogus nori siekti aukščiau nei vidutinybė.”
Stabdo valdininkai
Paklaustas, ką mano apie lietuvius kaip verslininkus, P. Masiulis švytėjo optimizmu: „Lietuviai – kūrybingi, atkaklūs ir labai geri verslininkai. Manau, Lietuvoje galėtų būti daugiau ambicijų, daugiau žmonių galėtų siekti didesnių tikslų, šalies įmonės gali pasiekti daug daugiau nei dabar, nes pagal produkcijos kokybę lenkia daugelį pasaulio kompanijų.”
Anot jo, pagrindinis šalies pažangos stabdys – valstybinis sektorius: „Skandinavai tikrai nedirba daugiau nei mes, pravalgo žymiau daugiau nei mes, ilsisi daugiau nei mes, o pažiūrėkime, kaip gyvena. Ten valdininkai sąžiningi ir dirba lyg sau.”
Tuo tarpu Lietuvos valdininkai, pavyzdžiui, rinkdamiesi mobiliojo ryšio planus, dažniausiai žiūri į brangiausią. „Pas mus toks mentalitetas kaip skandinavų prieš Sovietų Sąjungą, tačiau vėliau sugedo. Kai toks mentalitetas sugrįš – tikrai suklestėsime”, – teigė P. Masiulis
Pašnekovas iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vyriausybės planus Lietuvą paversti inovacijų ir technologijų centru, tačiau šiandien 100 proc. tiki, kad tai įmanoma.
„Pavyzdžiui, Taivanas. Mažytė valstybė, bet gamina daugumą dalių išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Pažiūrėkime, kokie jie šiandien turtingi. Lietuva taip pat gali tokia būti”, – sakė jis.
CV: Petras Masiulis
Gimė 1969 m. rugpjūčio 6 d. Lazdijuose.
1994 m. – VU Ekonomikos fakulteto verslo administravimo magistras.
1995 m. – VU TSPMI magistras.
1996 m. – Danijos Alborgo universiteto verslo administravimo magistras.
1996–2003 m. – „Colgate-Palmolive” rinkodaros padalinio Baltijos šalims vadovas.
Nuo 2003 m. vasario 1 d. – „Tele2“ generalinis direktorius.
Vedęs, turi du vaikus.
FAKTAI: „Tele2”
Įkurta 1999 metais.
Šių metų pirmąjį ketvirtį EBITDA pelnas siekė 44 mln. litų ir buvo 13 proc. didesnis nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį.
Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 110 mln. litų.
„Tele2“ klientų skaičius pirmąjį ketvirtį augo 3,4 proc. ir pasiekė 1,67 mln. Bendrovės verslo klientų skaičius siekė 93,2 tūkst.
