„The New York Times“ skelbia, kad Japonijos teisėsaugos ir finansų reguliavimo institucijos įtaria fotografinės ir medicininės technikos gamintoją „Olympus Corp.“ ryšiais su organizuotaisiais nusikaltėliais. Manoma, kad kompanija vietinei mafijai galėjo sumokėti 4,9 mlrd. JAV dolerių.
Tikrinama, ar Japonijos mafija yra prisidėjusi prie šios gamintojo neįskaitytos sumos „išgaravimo“. Tyrėjai įtaria, kad išplauti pinigai galėjo patekti į struktūrų, susijusių su kriminalinėmis grupuotėmis, sąskaitas. Jeigu „Olympus“ kaltė bus įrodyta, kompanija gali būti išbraukta iš Tokijo vertybinių popierių biržos sąrašų.Lapkričio pradžioje „Olympus“ prisipažino, kad dešimtmečius slėpė finansinių operacijų nuostolius, norėdama užkirsti kelią akcijų kotiruočių griūčiai. Tam, kad nuslėptų nuostolius, kompanija sudarinėjo ir aiškiai nuostolingus susiliejimo ir absorbavimo sandorius, kurie, kaip vertina tyrėjai, laikotarpiu nuo 2000 iki 2009 metų sudarė 481 mlrd. jenų (6,25 mlrd. dolerių).
Kompanijos atsiskaitymo dokumentacijoje yra duomenys tik apie 105 mlrd. jenų.Tokiu būdu, 376 mlrd. jenų (4,9 mlrd. dolerių) liko neįskaityti. Tyrėjų manymu, maždaug pusė šių lėšų, greičiausiai, pateko į japonų mafijos jakudza rankas. Tikėtina, kad prie šio nusikaltimo nagus prikišo ir stambiausias sindikatas šalyje „Yamaguchi-gumi“.
Tyrėjai mano, kad jakudza, iš pradžių padėjusi „Olympus“ slėpti nuostolius nuo investuotojų, pradėjo imti vis didesnius „komispinigius“ už paslaugas, o paskui, matomai, ir vertė kompanijos vadovus išiminėti aktyvus. „Už 50 mlrd. jenų išėmimo nuslėpimą kompanija sumokėjo organizuotiesiems nusikaltėliams 200 mlrd. jenų“, - cituoja „The New York Times“ analitinį raštą, kuriame apibendrinti Vertybinių popierių ir biržų priežiūros komisijos (SEC), Tokijo policijos ir prokuratūros atstovų susitikimo rezultatai.
„Olympus“ nekomentavo įvykių rutuliojimosi. Spalio mėnesį į pirmąją transakciją su neproporcingai dideliais komispinigiais atkreipė dėmesį buvęs „Olympus“ prezidentas britas Michaelas Woodfordas. Tą mėnesį jis buvo atleistas „už nesugebėjimą suprasti korporacijos kultūrą“.
Lapkričio mėnesį naujasis kompanijos prezidentas Shuichi Takayama ryžtingai atmetė kaltinimus ryšiais su mafija ir dėl finansinių nuostolių nuslėpimo apkaltino buvusį kompanijos prezidentą Tsuyoshi Kikukawą, viceprezidentą Hisashi Mori ir vidaus auditorių Hideo Yamadą. Agentūra „Kyodo“ praneša, kad vadovų veiksmai gali tapti pagrindu baudžiamajam persekiojimuoi pradėti, visi trys bus apklausti šiandien ar rytoj.
Jeigu tyrėjams pavyks surinkti įrodymus, „Olympus“ akcijos bus nedelsiant išbrauktos iš Tokijo vertybinių popierių biržos kotiravimo sąrašų.
Tokiu atveju skandalas taptų vienu iš didžiausių Japonijos korporacijų istorijoje. Kaip praneša „Reuters“, Azijos institucinių investuotojų asociacija (ACGA, jos nariai valdo virš 10 trilijonų aktyvų) laišku kreipėsi į Tokijo biržą su prašymu neišimti iš prekybos „Olympus“ akcijų.
Investuotojai pasisako už tai, kad kalti vadovai būtų griežčiausiai nubausti, tačiau prašo atsižvelgti į akcininkų interesus, kurie ir taip nukentėjo nuo kompanijos kapitalizacijos kritimo. Nuo spalio vidurio „Olympus“ akcijos Tokijo vertybinių popierių biržoje atpigo daugiau kaip 70 procentų, ir dabar jų kaina yra žemiausia nuo 1995 metų.
Kompanijos skolos kovo pabaigoje buvo vertinamos maždaug 650 mlrd. jenų (8,45 mlrd. dolerių). Norėdama jas išsimokėti, „Olympus“ gali parduoti dalį aktyvų už 3,4 mlrd. dolerių.
