Lietuvoje fizinių asmenų bankrotas vis dar neįteisintas, tačiau pasistūmėta į priekį – pagal ES įstatymus, kitose šalyse bankrutavę lietuviai, nemokiais jau pripažįstami ir Lietuvoje.
Nuo nuosavų namų svajonės iki bankroto Anglijoje
Lietuvos pilietė, buvusi kandidatė į „Olialia pupytes“ Milda Špakauskaitė – vienas pirmųjų Lietuvos pavyzdžių, pasinaudojusių teise bankrutuoti užsienio šalyje. Į Londoną emigruoti lietuvė buvo priversta po to, kai pasiėmusi banko paskolą būstui įsigyti, neteko darbo ir neišgalėjo padengti susidariusių skolų.
„Turėjau žmogišką norą turėti nuosavus namus. Įmonė, kurioje dirbau, bankrutavo, netekau darbo, nebebuvo galimybių susirasti kito, nebeturėjau pajamų mokėti paskolos“, – savo istoriją BNS surengtoje spaudos konferencijoje prisiminė M. Špakauskaitė.
Lietuvė buvo pasiėmusi 440 tūkst. litų paskolą iš banko „Swedbank“ už kurią nusipirko sklypą su namu Vilniuje. Kas mėnesį moteris bankui turėjo mokėti po 2 tūkst. litų. Netekusi darbo ir nuolat sulaukdavusi banko skambučių su reikalavimais mokėti įmokas, lietuvė išvyko į Londoną. Ten pragyvenusi ne pilnus metus sužinojo apie galimybę pasiskelbti asmeninį bankrotą. Pirmą kartą jos kreipimasis į teismą buvo atmestas dėl dokumentų trūkumo, tačiau antrąkart, vėl pabandžiusi po pusmečio – sulaukė rezultatų. Per pusę metų moteriai buvo nurašyta 130 tūkst. eurų skola.
M. Špakauskaitė (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
„Šis sprendimas suteikė man galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Priešingu atveju didžiulės skolos mane, ko gero, būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies. Labai gaila, kad Lietuvoje kol kas dar nepriimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas ir vienintelė galimybė bankrutuoti yra kitose ES šalyse, kur tokie įstatymai veikia“, – savo patirtimi dalijosi M. Špakauskaitė.
Nuo tos dienos, kai moteriai buvo paskelbtas bankrotas, skoloms padengti iš M. Špakauskaitės nebus reikalaujama nė cento, nepaisant to, kokios jos pajamos bus ateityje.
Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės
Pasak „Insolbaltika UK“ konsultanto nemokumo klausimais Andrejaus Smolenko, dirbusio su M. Špakauskaitės byla, Anglijoje užtenka pragyventi ne mažiau šešių mėnesių, kad kitos ES valstybės piliečiui šioje šalyje būtų galima kreiptis dėl bankroto.
A. Smolenko (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Tačiau jis pabrėžia, kad Anglijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvyko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
„Kartais bankroto byla gali tapti žmogui išsigelbėjimu, tačiau kartais tai gali būti didelė klaida. Tikiu, kad sąžiningi lietuviai, susidūrę su didelėmis nemokumo problemomis, turi teisę pasiskelbti bankrutavę ir tam neturėtų važiuoti gyventi į užsienio šalį, – sakė teisininkas. – Bankrotas – ne būdas išvengti atsakomybės už skolas, o nemokių skolininkų finansinio reabilitavimo mechanizmas, veikiantis didžiojoje dalyje ES valstybių“, – aiškino jis.
Anglija – liberaliausia šalis asmeniniam bankrotui
A. Smolenko teigimu, tokių lietuvių, atsidūrusių panašioje situacijoje kaip Milda, Anglijoje yra ir daugiau. Pats A. Smolenko padėjo bankrutuoti jau trims lietuviams. Vidutiniškai lietuviai kreditoriams buvo skolingi nuo 100 tūkst. eurų iki 250 tūkst. eurų. Anglijoje rekomenduojama prašyti bankroto tuomet, jei skola siekia ne mažiau nei 15 tūkst. eurų.
Pasak Lietuvoje dirbančio advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokato Gedimino Žliobos, abejonių, kad kitose ES šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti pripažįstami ir Lietuvoje nebeliko šiemet tai patvirtinus Lietuvos apeliaciniam teismui.
G. Žlioba (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
„Nuo šiol Lietuvos piliečiai gali naudotis kitose ES šalyse įstatymų teikiama galimybe bankrutuoti fiziniams asmenims ir jų bankrotas turi būti pripažįstamas ir Lietuvoje, nepaisant to, kad mūsų šalyje dar nėra priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas“, – sako G. Žlioba.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad galimybė oficialiai bankrutuoti gali tapti dar viena priežastimi emigruoti Lietuvos piliečiams į kitas ES šalis.
„Jei žmogus dvejoja, ar bandyti ieškoti išeities Lietuvoje, ar vykti į užsienį, jis gali rinktis pastarąjį variantą. Juk Vakarų Europoje daugeliu atveju ne tik daugiau galimybių užsidirbti, bet ir nepavykus to padaryti – atsikratyti skolų šleifo bankrutuojant“, – atkreipė dėmesį advokatas G. Žlioba.
Jo teigimu, bankrotui galima pasirinkti bet kurią užsienio šalį, tačiau Didžiojoje Britanijoje įstatymai dėl fizinio bankroto yra patys liberaliausi ir procesas trunka trumpiausiai.
