Iki spalio 26 d. visi suinteresuotieji kviečiami pateikti savo poziciją dėl taisyklių, kuriomis atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų apvalinamas iki 5 centų. Dėl to apyvartoje gali nebelikti mažiausio nominalo centų monetų.
Kitų metų pabaigoje Europos Komisija nuspręs, ar priimti teisinį pasiūlymą įvesti vienodas apvalinimo taisykles mokėjimams grynaisiais pinigais Euro zonoje (taigi, ir Lietuvoje) ir atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.
Šiuo metu penkios ES valstybės jau turi apvalinimo iki 5 centų taisykles mokėjimams grynaisiais pinigais – tai yra Belgija, Suomija, Airija, Italija ir Nyderlandai.
Priklausomai nuo poveikio vertinimo, ES mastu gali būti pradėta teisinė iniciatyva dėl a) vienodų apvalinimo taisyklių ir b) 1 ir 2 centų monetų atsisakymo.
Manoma, kad didesnio poveikio kainų lygiui toks sprendimas neturėtų turėti dėl kainų skaidrumo, vartotojų sąmoningumo ir konkurencijos mažmeninėje prekyboje.
Kita vertus, prekybininkai galės sutapyti lėšų, susijusių su grynųjų pinigų tvarkymu.
Be to, ir apvalinimo taisykles įsivedusių šalių praktika rodo, kad toks žingsnis didesnės įtakos bendram kainų lygiui neturėjo.
Kaip minėta, atsisakant smulkių monetų, bendra grynaisiais pinigais mokėtina suma būtų apvalinama iki artimiausių penkių centų.
Pavyzdžiui, jeigu parduotuvėje už visus pirkinius mokėtina suma būtų nuo 3,58 euro iki 3,62 euro, grynaisiais reikėtų mokėti 3,60 euro, o jeigu mokėtina suma būtų 3,63 euro ar 3,67 euro, tuomet grynaisiais reikėtų mokėti 3,65 euro.
Ši apvalinimo taisyklė nebūtų taikoma atsiskaitant mokėjimo kortelėmis.
2017 metų pabaigoje apyvartoje iš viso buvo 61 mlrd. 1 ir 2 euro centų vertės monetų.
