Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ palaiko Seimo nario Kęstučio Masiulio iniciatyvą sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius, veikiančius neetiškai, nepagarbiai ir nelegaliai. Be to, rinkoje neskaidriai veiklą vykdantys asmenys valstybei nesumoka nei gyventojų pajamų, nei pelno, nei pridėtinės vertės mokesčių.
„Jau ne vienerius metus mūsų įmonė kartu su kitomis skaidriai rinkoje dirbančiomis bendrovėmis intensyviai raginame atsakingas valdžios institucijas, politikus pagaliau ryžtis ir įstatymiškai reglamentuoti šią veiklos sritį. Deja, bet juodoji brokerystė veši mūsų šalyje iškreipdama tiek pačią rinką, tiek apvogdama pačią valstybę, tiek ir žalodama vartotojus. Todėl privalu imtis priemonių, kad ši piktžaizdė būtų išgydyta pagaliau“, - kalba Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, NT tarpininkavimo veikla gali užsiimti asmenys neturintys nei reikiamo išsilavinimo, nei reikiamos kompetencijos. Ydinga dar ir tai, kad nėra įteisinta jokio priežiūros mechanizmo, galinčio kontroliuoti nelegaliai ar neetiškai NT tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis. Kaip ir rašoma p. Masiulo pranešime „bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso.“ Lietuva dar 2010 metais oficialiai perėmė Europos sąjungos patvirtintus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ standartus. Pagal šiuos standartus, nekilnojamojo turto agentas ir klientas turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas nekilnojamojo turto agentas. Sutartyje turi būti labai aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas, nutraukimo terminai ir sąlygos. Nekilnojamojo turto agentas negali pradėti pardavinėti potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta kliento ir agento sutartis. Be to, kiekvienas nekilnojamojo turto agentas privalo turėti registracijos numerį.
Kitas labai svarbus momentas, kurį deklaruoja šie standartai - nekilnojamojo turto agentų kvalifikacija ir kompetencija. Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai turi laikytis visų susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų, viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.
„Kokia yra reali situacija mūsų šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne. Pas mus rinkoje nekilnojamojo turto agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į išsilavinimą. Ar valstybės lygmeniu yra sprendžiama situacijos problematika? Labai apmaudu, bet ne. Iki šiol neturime priimtos tvarką reglamentuojančios įstatyminės bazės, tai gal jau laikas išravėti NT paslaugų daržo piktžoles?“, - teigia R. Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Seimo nario Kęstučio Masiulo pranešimas:
Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, prašydamas sutramdyti nekilnojamojo turto (NT) tarpininkus, agentus ir brokerius.
„Gaunu daugybę skundų apie nekilnojamojo turto tarpininkų veiklą, kai nesiskaitoma su etika, pagarba klientui, apgaudinėjami būstų ir sklypų pirkėjai bei pardavėjai, kyla abejonių šia veikla užsiimančių asmenų skaidrumu ir sumokamais mokesčiais. Tarpininkai bruka savo reklamą visais įmanomais būdais, daugybę kartų skambina telefonu, naudojasi gyventojų teisinių žinių trūkumu ir į sutartis įtraukia nepagrįstų punktų, o vėliau iš gyventojų lupa dideles sumas už tarpininkavimą, nors gyventojui to neišaiškina bei daro daugybę kitų neetiškų veiksmų“, – piktinosi parlamentaras.
Pasak Seimo nario, rinkoje trūksta skaidrumo, o dėl netinkamos tarpininkų veiklos, gyventojai neturi kam skųstis.
„Bankų klientai gali prašyti Lietuvos banko įsikišimo, dėl teisėjų, advokatų, notarų veiklos galima pranešti jų savivaldai, o dėl NT agentų veiklos gyventojai niekam negali skųstis ir todėl jų interesų nėra kam apginti. Nėra mechanizmo, kad už nesąžiningą veiklą NT agentai sulauktų sankcijų ar prarastų galimybę toliau verstis tokia veikla, net nėra privalomo etikos kodekso. Gyventojai gali kreiptis į teismą, tačiau procesai trunka ilgai, brangiai kainuoja, o tai sunkiai prieinama gyventojams, kurie nėra turtingi ir neturi teisinių žinių“, – sakė K. Masiulis.
Mokesčių inspekcija nekilnojamojo turto tarpininkų veiklą įvardina kaip vieną iš neskaidriausių. 2013 m. buvo perleista apie 123 tūkst. nekilnojamojo turto objektų už kelis milijardus litų, dauguma – dalyvaujant tarpininkams, tačiau mokesčių šie sumokėjo vos 15 mln. litų.
