Valdžia siūlo numatyti kompensacijas mažas pajamas gaunančioms šeimoms už būsto nuomą, tačiau jau dabar abejojama, ar jos pasiteisins.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose – naujas projektas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažas pajamas gaunantiems asmenims turėti tinkamą būstą. Todėl nustatoma nauja valstybės paramos forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija.
Tikisi keleriopo poveikio
Siekiama kompensuoti nuomos mokestį tiek nuomojantiesiems savivaldybių socialinį būstą, tiek nuomojantiesiems būstą privačiame sektoriuje. Teisę į tokią kompensaciją turėtų asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, ir tremtiniai, rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų.
Manoma, kad tokiu atveju sumažės iškeldinimo atvejų, nes asmenys, nuomojantys socialinį būstą ir dėl gaunamų pajamų praradę teisę į jį, galėtų tęsti nuomą komercinėmis sąlygomis, kai valstybė padengs dalį nuomos mokesčio, o kitą dalį sumokės pats žmogus.
Tikimasi, kad gyventojai tokiu būdu bus skatinami dirbti ir užsidirbti, tačiau kartu nebijoti prarasti būsto, jei jų pajamos viršytų nustatytus normatyvus.
Kompensuojamą būsto nuomos ar išperkamosios mokesčių dalies dydį nustatys Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teigiama, kad nustatant koeficientus prioritetas bus teikiamas jaunoms šeimoms, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų (įvaikių), ir buvusiems našlaičiams ar be tėvų globos likusiems asmenims.
Viliamasi, kad toks projektas pagelbėtų šeimoms nuomotis būstą nebūtinai iš socialinio būsto fondo. Taip greičiau slinktų eilės ir žmonės turėtų tinkamą būstą. Be to, tikimasi, kad kartu atsiras prielaidos legalizuoti būsto nuomos rinką.
Neįgyvendinamas sumanymas?
Specialistai, susiduriantys su socialinių pašalpų ir socialinio būsto gavėjais, pripažįsta, kad toks sprendimas žmonėms būtų palankus. Kita vertus, dauguma abejoja, ar realybėje jis veiktų.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka mano, kad įsigaliojus naujoms pataisoms, laukiančiųjų socialinio būsto eilė nepasistūmėtų.
„Neįgyvendinamas dalykas. Tų nuomos sutarčių daugelis neregistruoja, o dabar įregistravus nuomotojus privers mokėti mokesčius. Vienetai bus, kurie įregistruos“, – svarsto jis.
Šiuo metu mieste socialinio būsto laukia apie 1 000 asmenų ir šeimų. A. Stokos teigimu, perfiltravus visus sąrašus, ketvirtadalis greičiausiai atkristų, nes dalis žmonių išvažiuoja gyventi kitur, padidėja jų pajamos ir nebeatitinka reikalavimų ar tiesiog įsigyja nuosavą būstą. Per metus atlaisvinama ir iki dešimties, o kartais ir iki 20 būstų, bet kai tiek laukiančiųjų, tai lašas jūroje.
A. Stokos teigimu, šiemet nemažai asmenų iškraustyta teismo sprendimu. Jie nemokėjo už būstą, todėl susidarė didelės skolos, kai kurie būstai paversti landynėmis. Tuomet Savivaldybei tenka investuoti nemažai pinigų tokių būstų remontui – kartais ir 20 tūkstančių litų. Tenka tvarkyti ne tik sienas, bet ir santechniką, lubas, grindis.
Vedėjo manymu, esama įvairiausių situacijų. Yra tokių asmenų, su kuriais bylinėjamasi ne vienus metus. Pavyzdžiui, su vienu asmeniu, nepriėmusiu Lietuvos pilietybės, neturėjusiu paso, bylinėtasi trejus metus, kol teismas priėmė sprendimą jį iškeldinti. Asmenims, socialinius būstus pavertusiems landynėmis, neretai nesvarbūs visi reikalavimai.
Nuo pernai Savivaldybės specialistai pradėjo lankytis socialiniuose būstuose, šiuo metu aplankyta apie du trečdalius. Tačiau pamačius netvarką sunku ką nors padaryti.
A. Stoka pripažįsta, kad yra tokių, kurie turi labai daug skolų, sunku juos išjudinti, tad dėl iškeldinimo teisiamasi po kelerius metus.
Abejoja, ar nuomotojai panorės
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad žmonėms tai būtų nemenka parama. Juk dabar būsto laukiama ilgai – po kelerius metus.
„Tam, kam reikia pagalbos, tokia kompensacija būtų nemaža parama“, – įsitikinusi ji, kad patiems gyventojams nuomotis būstą turint nedideles pajamas gana sunku.
„Projektas žmonėms reikalingas. Dabar daug kas glaudžiasi nedidelėse patalpose, o gaudami kompensaciją galėtų pradėti normaliai gyventi“, – sako A. Paškevičienė.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius abejoja, ar tokia parama pasinaudos daugelis tai galintys padaryti.
„Kompensacija jiems palengvintų naštą, tačiau, mano galva, bus sudėtinga. Dabar daugiausia vyrauja žodiniai susitarimai – gyvenama be nuomos sutarčių. Oficialiai nustačius kainą, dauguma nesiryš eiti tuo juridiniu keliu ir gali numoti ranka. Greičiausiai dauguma liks po senovei“, – svarsto apie galimas kliūtis seniūnas.
Be to, kaimuose ir nuomojamo būsto pasirinkimas menkas. Tiesa, žmonės, laukiantys socialinio būsto, kažkur glaudžiasi – kas pas artimuosius, kas pas gimines, kas randa išsinuomoti. Pasak A. Jacevičiaus, net ir perkant socialinius būstus, Savivaldybei kartais nelabai yra iš ko rinktis. Pavyzdžiui, buvo pasiūlytas namas, o kaina užkelta – elementarių patogumų, šulinio nėra, o remonto reikia nemažo.
D. Savickienė
