Antradienį buvo pristatyta nacionalinė elektroninė sistema – el. pristatymas. Naudojantis el. pristatymo sistema registruotąją valstybinių institucijų korespondenciją nuo šiol galima gauti ir siųsti internetu. Prie sistemos galima prisijungti interneto adresu www.epristatymas.lt.
Nacionalinė elektroninė sistema pristatyta konferencijoje. Pasak konferencijoje pranešimą skaičiusio susisiekimo viceministro Arijando Šliupo, Lietuvai įgyvendinus šį svarbų projektą, elektroniniai dokumentai ir pranešimai fiziniams bei juridiniams asmenims nacionaliniu mastu bus pristatomi „vieno langelio“ principu, o tai kurs pridėtinę vertę valstybei, skelbiama pranešime spaudai.
„Lietuvoje interneto skvarba yra viena didžiausių pasaulyje, gyventojai ir įmonės aktyviai naudojasi kompiuteriais, o viešųjų paslaugų internete poreikis auga. Todėl įgyvendintu el. pristatymo projektu žengtas dar vienas svarbus žingsnis, padėsiantis veiksmingai panaudoti informacines ir ryšių technologijas – jomis sukuriamos patogios, lengvai pasiekiamos ir naudingos elektroninių pranešimų bei elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims elektroninės paslaugos“, – pažymėjo A. Šliupas.
Nauda valstybei ir gyventojams
Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktoriaus Arūno Venckavičiaus teigimu, svarbiausias el. pristatymo sistemos privalumas tas, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali realiu laiku pateiki ar gauti įvairius oficialius dokumentus ir pranešimus bendru elektroniniu kanalu, užtikrinančiu siunčiamų el. dokumentų ir el. pranešimų originalumą.
„Ištekliai, būtini dokumentų pristatymui popieriniu formatu, priklauso nuo informacijos gavėjo gyvenamosios ar buveinės vietos ir buvimo tam tikroje vietoje tuo metu. Todėl korespondencijos pristatymas tradiciniu paštu ne visada yra efektyvus laiko ir išteklių atžvilgiu. Šią problemą visiškai išsprendžia el. pristatymo sistema. Tai patogi alternatyva tradiciniam paštui, nes kokiu būdu gauti korespondenciją – tradiciniu ar elektroniniu – vartotojai gali rinktis savanoriškai ir pagal poreikį“, – sakė A. Venckavičius.
Naudojantis el. pristatymo sistema siuntas galima siųsti ne tik į kitą elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir tradiciniu pristatymo būdu – per paštą. Tokiu atveju el. pristatymo sistemoje parengta el. siunta, pasirinkus paštą kaip pristatymo būdą, bus atspausdinta, įdėta į voką ir fiziškai pristatyta gavėjui, kaip kad įprastai buvo daroma iki šiol.
El. pristatymas turi juridinę galią
Pasak Lietuvos pašto el. pristatymo projekto vadovės Aelitos Paulavičienės, el. pristatymo būdas yra teisiškai reglamentuotas – jis turi tokią pat teisinę ir įrodomąją galią, kaip ir registruotosios pašto siuntos. Atitinkamą įstatymą Seimas priėmė praėjusių metų lapkritį, įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.
„El. pristatymo sistemos saugumui skirtas ypatingas dėmesys. Priešingai nei el. pašto atveju, norint gauti ar išsiųsti el. siuntą, neužtenka žinoti tik prisijungimo slaptažodį. Prie elektroninio pristatymo dėžutės galima prisijungti tik per tapatybės nustatymo paslaugą elektroninių valdžios vartų aplinkoje. Sistemai keliami aukšti saugumo reikalavimai – dokumentų turinys neprieinamas trečiosioms šalims, nes siuntos šifruojamos“, – sakė A. Paulavičienė.
Specialistai pažymi, kad el. pristatymo sistema pasižymi ne tik aukštu saugumu ir patikimumu, bet ir kitomis naudingomis charakteristikomis. Pavyzdžiui, vidutinė siuntimo trukmė, siunčiant el. pristatymo sistema, – mažiau nei 1 sekundė; siunčiant įprastu registruotuoju paštu dokumentas iki adresato gali keliauti iki 3 darbo dienų. Kitas el. pristatymo sistemos privalumas – galimybė sutaupyti.
Per metus valstybės institucijos išsiunčia beveik 5 mln. registruotųjų pašto siuntų. Tam išleidžiama beveik 19 mln. Lt. Tuo metu el. pristatymo elektroninės dėžutės sukūrimas sistemoje ir jos naudojimas yra nemokamas. Taupomi ir gamtos resursai: sunaudojama mažiau popieriaus, išskiriama mažiau CO2.
Panaudota užsienio patirtis
Panašios elektroninės sistemos jau veikia keliose Europos valstybėse. Kurdama savąją Lietuva rėmėsi tokių sistemų sėkmingo veikimo Čekijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje patirtimi. Pavyzdžiui, Čekijoje jau nuo 2009 m. į pelno siekiančių institucijų registrą įtrauktos įmonės privalo naudotis elektroninių duomenų sistemos pašto dėžutėmis. Šios pašto dėžutės, popierinę korespondenciją pakeitus elektronine, užtikrina paprastesnę valstybės institucijų tarpusavio ir išorinę komunikaciją su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Šveicarijoje nuo 2011 m. įsigaliojo nauja elektroninės valdžios direktyva, leidžianti valdžios įstaigoms elektroniniu būdu skelbti reikalavimus, nutarimus, teismų nuosprendžius ir kitą informaciją.
