„Šiandien Lietuvoje renkantis būsto kredito paslaugos teikėją – banką – praktiškai nėra galimybių iš anksto susipažinti su bendrosiomis būsto kredito sutarties sąlygomis, tačiau, kaip numatoma 2014 m. kovo 20 d. įsigaliojusioje Direktyvoje „Dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“ Nr. 2014/17/ES, didesnis būsto kreditavimo sąlygų viešumas nuo 2016 m. kovo 16 d. bus privalomas“ – savo pranešime, pristatydamas atliktą studiją ir ateities perspektyvas šiandien vykstančioje „Lietuvos bankų klientų asociacijos“ organizuojamoje konferencijoje „Komercinių bankų ir klientų santykiai pokriziniu laikotarpiu“, teigė advokatų kontoros „TRINITI“ partneris Vytautas Kalmatavičius.
Kaip numatoma minėtoje Direktyvoje, būsto kredito paslaugos teikėjams Europos Sąjungoje (toliau ES) bus įteisinta prievolė skelbti būsto kreditavimo bendrąsias sąlygas viešai ir numatyta pareiga suteikti vartotojams ne trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį pasiūlymų palyginimui, jų pasekmių įvertinimui ir informacija pagrįsto sprendimo priėmimui.
„Lietuvoje šiandien paprastai vartotojas būsto kreditavimo sutarčių bendrąsias sąlygas pirmą kartą pamato tuomet, kai jau „prie durų su raktais trypčioja“ pinigų nekantriai laukiantis būsto pardavėjas. Tai iš esmės reiškia, kad būsto kredito siekiantis pirkėjas dėl laiko stokos turi ribotas galimybes išsamiai susipažinti su kitų būsto kredito paslaugų teikėjų alternatyvomis, todėl situaciją galima vertinti kaip palankią paslaugų teikėjams. Tuo tarpu vartotojams palankesnės aplinkybės susidarytų, jei būsto kredito sutarties bendrųjų sąlygų viešinimas būtų privalomas arba savanoriška iniciatyva, kaip, pavyzdžiui jau eilę metų yra kai kuriose Skandinavijos šalyse“ – tęsia V. Kalmatavičius.
Pasak advokato, svečiose šalyse, įskaitant Latviją, Estiją, Švediją bei Suomiją ir dar 17 ES valstybių narių jau kurį laiką susiklosčiusi vartotojams palankesnė praktika, mat šių šalių bankai yra prisijungę prie „Europos susitarimo dėl savanoriškojo elgesio kodekso, susijusio su informacija, pateiktina iki būsto kredito sutarties pasirašymo“. Vadovaujantis šiuo susitarimu vartotojui turi būti pateikiama: bendra informacija apie siūlomus būsto kreditus; taip pat prieš sutarties pasirašymą konkrečiam asmeniui skirta informacija, pateiktina Europos standartiniame informacijos lape. Be šių reikalavimų, keletas Skandinavijoje veikiančių bankų (pavyzdžiui, Švedijoje veikiantis „Danske bank“, Suomijoje bei Švedijoje veikiantis „Nordea Bank Finland Plc“) viešai skelbia ne tik kreditavimo sąlygas, bet ir pačias būsto kredito sutartis.
Lietuvoje nei vienas veikiantis bankas nėra oficialiai deklaravęs prisijungimo prie minėto Europos susitarimo. Dėl tos priežasties Lietuvoje nėra vieningos informacijos apie būsto paskolas teikimo vartotojams tvarkos, o susiklosčiusi praktika nėra tokia palanki, kaip kaimyninėse šalyse.
„Direktyvoje numatytų ir daugelyje kaimyninių šalių jau praktikoje kurį laiką taikomų nuostatų Lietuvos būsto kredito paslaugų rinkoje taikymo galime tikėtis vėliausiai 2016 m. kovo 16 d.. Šis terminas iš vartotojo perspektyvos yra ypač aktuali problema, turint galvoje dabartinį sujudimą nekilnojamojo turto rinkoje, kuris prognozuojama, sąlygoja ir augantį būsto kredito paslaugų poreikį“ – aiškina situaciją advokatų kontoros „TRINITI“ partneris.
Būsto kredito sutarčių bendrosiose dalyse reglamentuojama sutarties nutraukimo tvarka, sutarties keitimo atvejai, prievolės užtikrinimo priemonės (bei atvejai, kada bankas turi teisę prašyti papildomų užtikrinimo priemonių), sankcijos už sutarties pažeidimą, mokėjimų tvarka, bankui įkeisto turto draudimo sąlygos, kredito refinansavimo tvarka. Tuo tarpu pasirašant sutartį kiekvienu atveju individualiai yra derinamas palūkanų normos dydis, konkretus delspinigių dydis (ne visų bankų sutartyse), kredito grąžinimo grafikas, sutarties galiojimo terminas, fiksuotos ar kintamos palūkanos bus skaičiuojamos už kreditą ir pan.
Išsamesnei studijai, kuri buvo atliekama advokatų kontoros „TRINITI“ š. m. vasario ir kovo mėnesiais, savo būsto kredito bendrąsias sutarties sąlygas pateikė Lietuvoje veikiantis „Swedbank“, „Nordea Bank Finland“, „Danske bank“, „Citadele bankas“, „Šiaulių bankas“ ir „Medicinos bankas“. Tuo tarpu „SEB banko“ ir „DnB banko“ sutarčių studijai nepavyko gauti. Studija taip pat apėmė Skandinavijos ir Baltijos šalių būsto kredito teikimo praktikos ir rinkos sąlygų analizę.
