Pagal svarstomus pakeitimus, minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo 2023 m. liepos 1 d. didėtų 92 eurais į rankas – nuo 6 iki 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.
Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos būtų paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. būtų mokamos didesnės išmokos – t. y., lygios 8 BSI.
Nepriemoka būtų pervesta į asmeninę sąskaitą iki spalio 1 d. Kaip anksčiau yra minėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šis pakeitimas aktualus apie 5 tūkst. mažas pajamas gaunančių šeimų.
Taip siekiama užtikrinti, kad dirbantys ir socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gautų didesnes socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nei tie, kurie nedirba. Be to, šios minimalios išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 eurai.
Asmenys, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas pajamas ar išmokas, nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų galimybę dirbti ir išmokos jiems nebūtų mažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos pajamos ar išmokos kartu neviršys minimalios mėnesinės algos.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. maksimalus kompensuojamasis uždarbis, kai asmuo gauna maksimalią vaiko priežiūros išmoką ir darbo užmokestį, negalėtų viršyti jo buvusio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Sąlygos dėl minimalaus ir maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydžio dirbantiems būtų taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. visiems asmenims, kuriems vaiko priežiūros išmokos paskirtos nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuostatų įsigaliojimo dieną dar nebūtų baigtos mokėti.
Sergančius vaikus artimieji galėtų prižiūrėti ilgiau
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma ilgiau mokėti ligos išmokas slaugant artimuosius. Slaugantiems (nepriklausomai, kur slaugomas) iki 14 m. vaikus vietoje 14 kalendorinių dienų ligos išmoka būtų mokama 21 kalendorinę dieną, o slaugantiems vyresnius šeimos narius (sutuoktinį, motiną, tėvą ar vaikus virš 14 metų) – vietoj 7 kalendorinių dienų ligos išmoka būtų mokama 14 kalendorinių dienų.
Be to, nuo kitų metų pradžios slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ligos išmoka būtų mokama slaugant juos ne tik stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, bet ir ambulatoriškai.
Gerėtų sąlygos besigydantiems nuo priklausomybių
Asmenims, kurie savanoriškai gydosi patologinį potraukį azartiniems lošimams, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, nuo 2024 m. sausio 1 d. ligos išmoka būtų mokama ilgiau, t. y. 40 kalendorinių dienų (vietoj 28 kalendorinių dienų). Be to, 40 kalendorinių dienų trukmės ligos išmoką būtų galima skaidyti ir gauti du kartus per metus. Šią išmoką asmuo galėtų gauti ne tik gydantis stacionare, bet ir dienos stacionare.
Pagal svarstomus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nuo 2024 m. sausio 1 d. asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo priklausomybių gaudami nedarbo draudimo išmoką, šios išmokos trukmė būtų pratęsiama tiek, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas ir maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. 30 kalendorinių dienų. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas būtų pratęstas ir tuomet, kai bedarbis gydytųsi dienos stacionare bei gydytųsi abstinencijos būklę.
Po svarstymo už šiuos teisės aktų pakeitimus vieningai balsavo 133 Seimo nariai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
