Situacija, buvusi pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo, kai dauguma žmonių dėl ekonominių sunkumų, kėlėsi į kaimiškas vietoves, kolektyvinius sodus, gali pasikartoti. Kokios veiklos galimybės lauktų šių žmonių užmiestyje?
Praradę darbus, kamuojami didelių mokesčių žmonės netrukus gali trauktis iš miestų į sodus, kaimus, kur pragyvenimas pigesnis. Gal čia jie rastų palankesnes sąlygas komercinei veiklai plėtoti, o gal priešingai, būtų pasmerkti vegetuoti be jokių perspektyvų?
Gyvenimas soduose – pigesnis
Pasak Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko Eidiginto Germanavičiaus, migraciją į kaimus, sodus gali lemti miestiečius slegiantys per dideli mokesčiai, būsto išlaikymo sąlygos, nedarbas ir jaunų šeimų pajamų stoka.
„Žmonės nusipirkę butus, nebegali jų išlaikyti – išnuomoja, o patys keliasi į turimus sodus“, – Verslosavaite.lt teigė E. Germanavičius. Miestų gyventojai neįgalintys įsigyti naujo ar senesnio būsto, gali keltis gyventi į sodus ar kaimelius, kur išgyvenimas, nors ir prastesnėmis sąlygomis, yra kur kas pigesnis.
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius teigė, jog kol kas miestų gyventojų migracija į kaimus nedidelė.
„Tačiau, vertinant situaciją su buvusia prieš kelerius metus – tokia tendencija yra. Pamažu prie didžiųjų miestų, pavydžiui, prie Vilniaus, į sodus keliasi vis daugiau žmonių, tik žiemą šie procesai yra sustoję“, – sakė E. Germanavičius.
Dabar gyventojams keltis į sodus sąlygos yra palankesnės, nes jie gali gyventi sodo nameliuose, o gavę leidimą, gyvenamuosiuose namuose gali gyventi jau kaip teisėti Sodų bendrijos nariai ir užsiimti mėgėjiška sodininkyste.
Komercinė veikla soduose – draudžiama
Mėgėjiškos sodininkystės teritorijoje griežtai draudžiama užsiimti komercine veikla, kuri nesusijusi su bendrijos veiklos tikslais. Šeimos, persikėlusios gyventi į sodus, laisvai gali gyventi kaip teisėti miesto rajono gyventojai, tačiau kurti, plėtoti komercinės veiklos – negali.
Įstatymas leidžia užsiimti mėgėjiška sodininkyste, sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kt.), bet verstis komercine veikla negali.
Perspektyvų sodų bendrijos tikisi atšilus orams ir išsprendus daugelį klausimų dėl sodų aplinkos infrastruktūros plėtros, jos gerinimo.
„Susitarus dėl geresnių sąlygų, vandens tiekimo, energetikos ir komunikacijos sklaidos, tikimasi, kad bus sulaukiama Europos Sąjungos paramos kaimo plėtrai vystyti. Tikimasi didesnių perspektyvų, galimybės finansuoti sodininkų bendrijas iš ES fondų“, – sakė E. Germanavičius. ES parama sodo bendrijoms stipriai pagerintų gyvenamąsias sąlygas ir galbūt ateityje gyventojų migracija iš miestų į sodus padidėtų.
Kaimo gyventojams – jokių komercinių perspektyvų?
Ekonominiu sunkmečiu netekusiems darbo ir pragyvenimo šaltinio miesto gyventojams gali tekti ieškoti išsigelbėjimo ir kaime. Juos gali paskatinti ne tik mažesnės pragyvenimo išlaidos – šildymo, maisto, vandens ir kt. bet apsisprendimą gali lemti ir noras, planai pradėti bei išplėtoti kaime savo verslą.
Pasak LR žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, miestietis, svarstantis galimybę persikelti gyventi į kaimą ir pradėti savo komercinę-ūkinę veiklą, turėtų įvertinti šiandieninį ekonominę situaciją kaimuose.
„Daugelis tradicinių žemės ūkio gamybos šakų tapo nuostolingos, ūkininkai ir žemės ūkio įmonės priversti mažinti gamybos sąnaudas. Visų pirma – mažindami samdomų darbuotojų skaičių. Tad darbo jėgos kaime nelieka“, – Verslosavaite.lt sakė B. Markauskas.
Pirmininko nuomone, kaime galima plėtoti paslaugų verslą, tačiau ir čia reikia įvertinti objektyvias kliūtis – tai ir infrastruktūros kaime stoka, ir nedidelė paslaugų paklausa.
Mažai naudos
LR žemės ūkio rūmų vicepirmininkė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė Verslosavaite.lt teigė, jog šiuo metu yra rengiamas asociacijų suvažiavimas, kuriame bus aptariami klausimai dėl papildomų galimų veiklų kaime ir jų finansavimo.
Rengiamuose naujuose įstatuose bus siekiama didinti papildomų pajamų galimybes.
Pasak R. Sirusienės-Lamauskienės, Kaimo turizmo asociacijos nariai, kuriais, beje, gali būti ir kaimo, ir miesto žmonės, galės steigti nedideles parduotuvėles, kuriose galės prekiauti amatininkų gaminiais, namine duona ir kitais gaminiais, teikti kelionių organizavimo paslaugas ir kt. Tačiau tokios komercinės nišos gali duoti mažai naudos.
Naujoji perspektyva – teminiai kaimai
Pastaruoju metu asociacijoje daug kalbama apie naują idėją Lietuvoje – teminių kaimų kūrimą. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė R. Sirusienė-Lamauskienė teigė, jog tokia naujovė gali padėti gaivinti sustingusią kaimo veiklą ir išsaugoti kaimišką kultūrą. Tam nereikia didelių investicijų, tik vietos žmonių iniciatyvos ir susitelkimo bendram tikslui.
„Kaimų gyventojai susiburia, pasirenka patrauklią jų kaimui būdingą temą ir ją plėtoja. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje teminis kaimas yra Varėnos rajone. Tai Dargužiai – Sūrių kaimas. Teminiai kaimai sėkmingai gyvuoja Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Kaimyninėje Lenkijoje veikia 15 teminių kaimų, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos, dviračių ir pasakų bei kiti“, - teigė R. Sirusienė-Lamauskienė.
Pasak jos, Teminio kaimo kūrimo procese aktyviai dalyvautų kaimo bendruomenės, būtų įtrauktos įvairios organizacijos, kaimo turizmo sodybos, išskirtinę vietą užimtų amatai. Teminiuose kaimuose būtų rengiamos šventės, įvairūs kultūriniai renginiai ar mugės, laisvalaikio organizavimo mokymai. Tereikia labiau pasirūpinti informacinėmis technologijomis, apgyvendinimu, komunikacijomis bei kt.
Teminiai kaimai būtų nauja perspektyva jaunam kaimo žmogui ar į kaimą imigravusiam miestiečiui.
