Kaip jau skelbta, bene patys pirmieji nauju Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu pasinaudojo prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis. Iš viešai skelbiamų interesų deklaracijų jie išėmė informaciją apie gautas paskolas, pirktus namus ir automobilius.
Įkandin jų gali pasekti ir likę politikai, taip pat tarnautojai, teisėjai, pareigūnai ir kt. Taigi, visuomenei nebežinotų ne tik senų, bet ir naujų jų sandorių, negalėtų įvertinti, ar jie nebuvo sudaryti pasinaudojus tarnybine padėtimi.
Naują įstatymo redakciją Seimas priėmė 2019 m. birželio 27 d. Už ją balsavo 86 parlamentarai (balsavusių prieš nebuvo). Visiems jiems vasario 6 d. šiek tiek po 14 val. portalas tv3.lt išsiuntė tokį patį laišką su vieninteliu klausimu: kodėl balsavote už įstatymą, kuriuo naudojantis nuo visuomenės paslepiama tokia informacija apie politikus ir tarnautojus?
Per 24 val. į klausimą atsakė tik 11 Seimo narių. Vieni jų abejojo, ar tikrai naujas įstatymas leidžia nedeklaruoti interesų, kiti žadėjo šią nuostatą taisyti, dar kiti argumentavo, kad naujas įstatymas yra geras. Pateikiame jų atsakymus tokia tvarka, kokia jie buvo gauti (nuo gautų pirmiausiai iki paskutinių).
Žada pasidomėti labiau
Algirdas Sysas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija) informavo dar kartą peržiūrėjęs įstatymą ir išimčių neradęs.
„Mano galva, normos visiems vienodos. Balsavau už, nes tai nauja įstatymo versija; frakcija pasisakė už; didelių diskusijų ir ginčų svarstant ir priimant įstatymą posėdyje nekilo“, – aiškino parlamentaras ir žadėjo pasiaiškinti, ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neimprovizuoja jį interpretuodama.
Edmundas Pupinis (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija) teigė balsavęs už naują įstatymą, nes buvo įsitikinęs, kad bent jau visi didesni sandoriai ir ryšiai, ypatingai su verslo struktūromis aukščiausio lygio politikams, visada gali kelti interesų konfliktą ir politikai juos bet kokiu atveju deklaruos.
„Keistai pasirodė, kad kai kurie politikai pradėjo koreguoti savo interesų deklaracijas iš jų išimdami tokią svarbią informaciją. Aš net negalvojau peržiūrėti ir sumažinti jos turinį, nors didesnių sandorių ar paskolų pastaruoju metu ir neturėjau“, – komentavo parlamentaras.
Jis teigė palaikantis deklaracijų turinio išplėtimą ir vylėsi, kad Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsižvelgs į susidariusią situaciją ir pateiks atitinkamas įstatymo pataisas, kurias palaikysiąs.
Aušra Papirtienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija) laiške rašė, kad politikas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi privataus gyvenimo erdvę ir jei politiko privataus gyvenimo veiksmai nekelia interesų konflikto, tai gali likti kiekvieno politiko ar valstybės tarnautojo privačia ir neviešinama erdve.
„Atitinkamai, sąžiningumo principo teisėje niekas nepanaikino. Jis yra įtvirtintas tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Seimo statute, tiek ir Valstybės politiko elgesio ir etikos kodekse. Kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas savo veikloje privalo elgtis sąžiningai, todėl ir deklaruodamas interesus privalo tinkamai įsivertinti, ar jų veikla nekelia interesų konflikto. Politikui pasielgus nesąžiningai, atsakomybė kils. Aš pati neturiu ko slėpti, ir mano deklaracija visada bus išsami ir sąžiningai užpildyta. Kita vertus, rinkėjai irgi turi atsakingai balsuoti ir rinkti politikus, kuriais jie tiki ir pasitiki“, – rašė parlamentarė.
Džiaugiasi didesnėmis baudomis
Gediminas Kirkilas (Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija) įsitikinęs, kad interesų deklaravimas bet kuriuo atveju yra savanoriškas veiksmas, kuriuo visi viešieji asmenys turėtų būti suinteresuoti:
„Naują redakciją parengęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas įtikino Seimo narius, kad būtent ši redakcija atneš daugiau skaidrumo, formuos pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Todėl didele dauguma Seimas šiai redakcijai pritarė, o prezidentė pasirašė.“
Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija) laiške parašė esantis už politikų atvirumą ir galimybę rinkėjams patikrinti politiko deklaracijas:
„Palaikiau šį įstatymo projektą dėl gerokai padidintų baudų už nustatytus pažeidimus. Už viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkščius pažeidimus baudos padidėjo nuo 600 iki 1600 eurų (buvo 140–300 eurų). Už pakartotinį nusižengimą nuo 1600 iki 2600 eurų (buvo 300–580 eurų). Manau, kad tai paskatins politikus atidžiau deklaruoti sandorius ir interesus, kurie kelia abejonių visuomenei.“
Agnė Širinskienė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija) pripažino, kad viena iš priežasčių, kodėl balsavo už naują įstatymo redakciją, nes senoji esą turėjusi perteklinių ir nelogiškų reikalavimų.
„Pvz., pagal ją valstybės tarnautojas turėjo deklaruoti net baldų pirkimo sandorius, jei jie viršijo tam tikrą sumą, nors visiems buvo akivaizdu, kad su baldus pardavusia įmone (tarkime, „Ikea“) už savo pinigus įsigijus baldus neužsimezga joks dėkingumo ar kitas ryšys tiek, kad lemtų priimamus sprendimus (t.y., realiai interesų konflikto neatsiranda)“, – komentavo Seimo narė.
Jos įsitikinimu, naujas įstatymas sustiprino prevencinį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vaidmenį, kas, manytina, prisidės ir prie tam tikros politinės kultūros formavimo. A. Širinskienė taip pat atkreipė dėmesį į kitus kartu su įstatymu priimtus teisės aktus, kuriais buvo padidinto baudos už interesų derinimo pažeidimus.
Turistinės kelionės ir šaldytuvas
Virgilijus Poderys (Mišri Seimo narių grupė) už įstatymą balsavęs ne tik dėl nuostatos apie neprivalomą interesų deklaravimą.
„Naujasis įstatymas nereikalauja atskleisti visų didesnių sandorių, nes tai yra kitų įstatymų reguliavimo objektas. Šis įstatymas reikalauja atskleisti sandorius, jei jie gali kelti interesų konfliktą – kas ir yra šio įstatymo objektas. Pagal mane, viskas yra logiška. Kitais žodžiais tariant, mūsų aptariamas įstatymas nėra turto ir pajamų ir sandorių deklaravimo įstatymas, jis reguliuoja viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalus“, – rašė Seimo narys.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija) mano, kad deklaravimo sistemoje išties reikia pokyčių.
„Balsavau „už“, tikėdama kolegų politikų sąžiningumu. Tačiau matant keičiamus deklaracijų duomenis, tęsime diskusijas frakcijoj ir imsimės reikalingų veiksmų, tobulinant deklaravimo sistemą“, – žadėjo parlamentarė.
Algimantas Dumbrava (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija) nurodė, kad priimtą įstatymą rengė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu:
„Manau, kad jie kartu išsamiai išnagrinėjo šio įstatymo trūkumus ir ėmėsi žingsnių, kad įstatymo įgyvendinimas būtų efektyvesnis ir būtų išvengta perteklinių duomenų deklaravimo. Teisinga, kad į komisijos narius bus teikiamas atstovas iš Nacionalinės nevyriausybinės organizacijų tarybos.“
Vanda Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija) į laišką atsakė taip: „Aš balsavau, kad nereikėtų deklaruoti, pvz., šaldytuvo arba turistinės kelionės su šeima pirkimo.“
