NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.
„2023 metus Vilniaus butų rinka užbaigė su rekordine (iki šiol dar nematyta) kainų mediana – 124 tūkst. eurų. Per metus mediana Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų arba 7,8 proc.
Mediana – vidurinioji sandorių reikšmė, kuri Vilniaus butų rinką dalina pusiau. Atotrūkis nuo kitų miestų akivaizdus, bet, tikriausiai, kitaip ir negali būti, kai sostinėje perkama gerokai daugiau naujos statybos bei prestižinio būsto. Čia cirkuliuoja kita perkamoji galia“, – socialiniame tinkle rašė analitikas.
Tiesa, A. Antanavičius svarsto, kad jeigu būtų vertinamos mokestinės medianos, tokių didelių kainų atotrūkių įžvelgti nebūtų galima ir viskas atrodytų pakankamai gerai.
„Bet su mokestinėmis medianomis yra niuansų. VĮ Registrų centras naudoja metodologiją, kuri jau nelabai atitinka šių dienų realijų ir yra ypač palanki tiems, kurių turtas realybėje kainuoja daugiau nei 3000 Eur/kv.m, t.y. labiausiai dėl to „išlošia turtingieji“, – kalbėjo NT ekspertas.
Pokyčiai neišvengiami
Anot Registrų centro NT analitikų, šiemet pokyčiai yra neišvengiami, tačiau dar nėra aišku, kurioje dalyje – pasiūlos ar paklausos.
„2023 metai Lietuvos NT rinkos istorijoje įsimins retai pasitaikančiomis rinkos tendencijomis, kai paklausa reikšmingai mažėja, tačiau tuo pačiu metu kainos kyla. Šie metai NT rinkai buvo pilni iššūkių – metų pradžioje aktyvumą slopino aukštos energijos kainos ir besitęsiantis neapibrėžtumas, vėliau pokyčių įnešė pradėjusios augti palūkanų normos“, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Anot jo, praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė iš esmės – paklausa bei sandorių skaičius reikšmingai sumažėjo, tačiau NT kainų kreivė visus metus išlaikė kilimo tendenciją.
„Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas. Esama situacija nėra tvari, tad kitais metais bus įdomu stebėti, kad pradės diktuoti madas: paklausa ar pasiūla“, – sako P. Rudzkis.
2023 metais visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 10 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 6,3 proc. mažiau nei užpernai gruodį (10,7 tūkst.), bet 22 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį (8,2 tūkst.).
Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų – 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 5,6 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 16 proc. daugiau nei pernai lapkritį.
Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune – beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per praėjusių metų gruodį įregistruota 889 namų pardavimai, arba 12,8 proc. mažiau nei užpernai gruodį, bet 17,3 proc. daugiau nei pernai gruodį.
2023 metais visoje šalyje taip pat įregistruota 53,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 14,3 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 62,9 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per praėjusių metų gruodžio mėnesį įregistruota 4,9 tūkst. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių, arba 8,9 proc. mažiau nei 2022 metų gruodį, bet 25,8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.
