Per praėjusius metus nustatyta net 40 įmonių, pažeidusių Konkurencijos įstatymą. 2023 – aisiais tokių įmonių buvo vos 3, tačiau 2022 – asiais pažeidėjų skaičius buvo šoktelėjęs iki 45. Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pasakoja, kad pastarųjų ketverių metų laikotarpyje įmonės dažniausiai buvo baudžiamos dėl konkurenciją ribojančių susitarimų.
„Tai įmonių susitarimai išlaikyti perparduodamų prekių kainas ir nesiūlyti nuolaidų vartotojams, bendrovių susitarimas nekonkuruoti dėl vienos kitų darbuotojų ir jų nesamdyti, teikiamų pasiūlymų derinimas viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti, susitarimas taikyti vienodą komisinį mokestį nekilnojamąjį turtą perkantiems klientams ir kt.“, – Eltai pasakojo J. Ivanauskienė.
Anot jos, pavieniai pažeidimai fiksuoti įmonių susijungimų priežiūros srityje, kai nepranešus Konkurencijos tarybai ir negavus jos leidimo, įgyvendintos verslo koncentracijos. Dar kelios įmonės nubaustos už tai, kad Konkurencijos tarybos ekspertams atliekant patikrinimus įmonių patalpose, jų darbuotojai ištrynė dalį informacijos.
Bauda gali siekti 10 procentų apyvartos
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipia dėmesį, kad baudų skaičiavimo principas gana griežtas, tačiau prioritetas visų pirma turėtų būti teikiamas prevencijai.
„Manome, kad vien baudimas nėra pakankama priemonė užtikrinti konkurencijos teisę reguliuojančių teisės aktų laikymąsi. LVK jau keletą metų kalba apie būtinybę Konkurencijos tarybos veikloje skirti daugiau dėmesio prevencijai. Šiuo metu itin didelės, kai kuriais atvejais dešimtis milijonų siekiančios baudos yra pagrindinis Konkurencijos tarybos įrankis užtikrinti konkurencijos teisės laikymąsi per atgrasymą nuo pažeidimų, tačiau mūsų supratimu prioritetas šioje vietoje turėtų būti ne baudų vėzdui, o pačių pažeidimų prevencijai“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, LVK laikosi nuomonės, kad baudos už pažeidimus bet kokioje srityje turi būti adekvačios – pakankamai didelės, kad atgrasytų nuo pažeidimo, tačiau nesudarančios prielaidų ūkio subjektų bankrotui. Dabartinis baudų skaičiavimas tokias prielaidas sukelti – gali.
„Konkurencijos tarybos skiriamos baudos gali siekti ir 10 proc. ūkio subjekto ar įmonių grupės pajamų, tokio dydžio bauda gali esmingai paveikti ūkio subjekto galimybes toliau tęsti veiklą, tad atrodytų logiška, kad tokio dydžio baudos būtų skiriamos tik piktybinių pažeidimų atvejais, visgi stebėdami Konkurencijos tarybos praktiką matome, kad maksimalios baudos dažniau yra taisyklė nei išimtis“, – teigia I. Rizgelė.
Visgi, J. Ivanauskienė pažymi, kad baudų skaičiavimo metodika racionali ir pagrįsta tarptautine praktika. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad būtent tokio dydžio baudos yra paveikios tolimesniems pažeidimams stabdyti.
„Baudos skaičiuojamos remiantis Vyriausybės patvirtintu Baudų už Konkurencijos įstatymą skyrimo tvarkos aprašu. Tiek baudų skaičiavimo tvarka, tiek tiesiogiai su ja susiję konkurencijos srities teisės aktai koreguoti 2020 m. <...> ES šalių konkurencijos institucijos privalo turėti galimybes skirti pažeidimus padariusioms įmonėms atgrasančias sankcijas, siekiančias iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Kartais pasitaiko atvejų, kai pakartotinai baudžiama ta pati bendrovė arba tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės, tačiau tokie atvejai reti“, – paaiškina J. Ivanauskienė.
Eltai pateiktais duomenimis, konkretūs baudų dydžiai apskaičiuojami pagal pažeidimo trukmę, pavojingumą, pažeidime dalyvavusios įmonės pajamas, vertinamos lengvinančios aplinkybės, kurioms esant baudos pažeidėjoms gali būti sumažintos.
„Jei įmonė bendradarbiauja su institucija tyrimo metu, teikia reikiamą informaciją, pripažįsta padarytą pažeidimą arba pirmoji praneša Konkurencijos tarybai apie draudžiamą susitarimą, ji gali būti visiškai atleista nuo gresiančios finansinės sankcijos“, – sako J. Ivanauskienė.
Taisyklių neišmanymas nėra pateisinamas
J. Ivanauskienė pažymi, kad naujausi už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skiriamų baudų nustatymo tvarkos pakeitimai įsigaliojo 2023 m. gegužės mėnesį – atnaujinti visai neseniai, todėl tvarka pritaikyta šiuolaikinei situacijai.
„Atsižvelgiant į Europos Komisijos taikomas taisykles, detaliau reglamentuota baudų nustatymo metodika, koreguotos nuostatos, susijusios su baudų pažeidėjams mažinimu, reglamentuotas baudos skaičiavimas solidarios atsakomybės atveju ir pan. Konkurencijos institucijų pareiga skirti atgrasančias baudas už konkurencijos teisės pažeidimus yra įtvirtinta ne tik ES teisėje, bet ir ES teismų praktikoje bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose“, – baudų skyrimo logiką pagrindžią KT pirmininkė.
Nepaisant argumentuotos baudų skyrimo tvarkos, verslo atstovai įsitikinę – KT turėtų daugiau dėmesio skirti konsultavimui ir prevencijai, o baudas palikti kaip kraštutinę priemonę pažeidėjams.
„Šiuo metu Konkurencijos taryba neturi pareigos konsultuoti ūkio subjektus, teikti jiems metodinę pagalbą, nors tai prisidėtų prie konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimo. Dažnai pažeidimai įvyksta ne dėl piktybiškumo, o dėl konkurencijos teisės neišmanymo. Tenka pripažinti, jog mažos, vidutinės įmonės ne visada turi pakankamai kompetencijų šioje srityje, neturi pakankamai resursų konsultuotis su teisininkais apie tai kaip laikytis teisės aktų reikalavimų ir nesuprasdami rizikos neskiria tam pakankamai resursų“,– problemą dėsto I. Rizgelė.
Pokyčiai bus svarstomi
LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus teigimu, Konkurencijos tarybos funkcijos privalo būti plečiamos, o verslas turi turėti galimybę konsultuotis. Nors tikslios datos politikas įvardinti negalėjo, tačiau Eltą jis patikino, kad svarstymas vyks.
„Jeigu girdime iš verslo problemą, mes turime reaguoti. Juolab, kad kitos valstybinės įmonės, kaip pavyzdžiui VMI, praplėsti savo funkcijas ir konsultuoti sugebėjo. Jeigu Konkurencijos taryba konsultuoti negali, tokiu atveju mes taikome dvigubus standartus ir tai yra nesąžininga verslo atžvilgiu, o atsakomybę institucija už savo reikalavimus ar konsultavimus prisiimti turi. Praplėtus tarybos funkcijas, palengvėtų našta visiem”, – pasakoja S. Bucevičius.
I. Rizgelė pripažįsta, kad žinia apie numatomus pokyčius verslo aplinkoje priimta džiugiai ir laukiama teigiamų postūmių.
„Tikimės, jog sprendimas bus priimtas. Esame įsitikinę, jog pažeidimų prevencija ir ūkio subjektų švietimas ilgalaikėje perspektyvoje būtų daug efektyvesnė priemonė už baudimą, kam šiuo metu skiriamas prioritetas“, – Eltai teigia I. Rizgelė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
