Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, jog svarbiausia rinkti statistiką, kiek tokių verslų egzistuoja.
„Viešbučių visoje Lietuvoje yra 380, „Airbnb“ tinklalapyje siūlomų butų užregistruota jau apie 1000, o kiek dar yra užsiimančių trumpalaike nuoma ir neprisiregistravusių tame tinklalapyje. Tai darosi didelė konkuruojanti jėga, kurios niekas nereglamentuoja. Tai mes bandome per Ūkio ministeriją sutvarkyti, nes vis dėlto ši paslauga – Lietuvos įvaizdžio dalis. Svarbiausia pradėti rinkti statistiką, nes jei butų bus virš 5000, o viešbučių tik 300, tai bus nekontroliuojama situacija. Absurdas yra nežinoti kas vyksta šalies rinkoje“, – komentuoja E. Šiškauskienė.
Vilniaus turizmo centro direktoriaus pavaduotoja Vilma Daubarienė pasakoja, kad jau kelis metus matoma tendencija, jog į Vilnių turistai atvyksta apgyvendinimą susiradę iš anksčiau. „Nakvynės paslaugų pasiūla yra padidėjus dėl informacijos internete ir tokių portalų, kaip airbnb.com bei booking.com. Tad pas mus turistai dėl nakvynės kreipiasi vis rečiau. Lankosi norėdami pasiteirauti apie maitinimo vietas, pramogas mieste bei lankytinus objektus“, – situaciją apibūdina V. Daubarienė.
Siekiama suvienodinti verslo sąlygas
Šiuo metu norint užsiimti trumpalaike būsto nuoma, nereikia atlikti higienos patikrinimų ar priešgaisrinės saugos. Apgyvendinimo paslaugas teikiantys viešbučiai bei moteliai – šiuo reikalavimus vykdyti turi. Dėl šios priežasties E. Šiškausienė siekia, kad įstatymai būtų visiems vienodi.
„Mes nenorime pasakyti, kad tą verslo segmentą reikėtų uždaryti. Gyvenimas eina į priekį ir smulkaus verslo klestėjimas yra skatinamas, tačiau jie teikia tą pačią paslaugą kaip ir mes. Juk išsikviesti priešgaisrinę tarnybą ar higienos – nieko nekainuoja. O turizmo departamentas registruodamas apgyvendinimo įstaigas, visa tai sužymi ir tik tada išduodamas verslo liudijimas. Jei tai vykdo moteliai ir kempingai, to paties norim iš butų“, – sako E. Šiškauskienė.
Butų nuoma „Airbnb“ tinklalapyje bei sostinesapartamentai.lt užsiimantis Tomas Telksnys pasakoja, kad per 2–3 metus, susidomėjimas šia paslauga tikrai padidėjęs. Jis įsitikinęs, kad verslininkai stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas atvykstantiems, o viešbučiai piktinasi, nes jaučia spaudimą.
„Mes mokame visus mokesčius turėdami verslo liudijimą. Manau, kad viešbučiai tik pavydi, nes kažin kodėl kainos pas juos kelis kartus didesnės, nors ten gi kambariai nėra dideli. Maisto mes netiekiame, dėl to tam tikrų inspekcijų mums nereikia. Priešgaisrinė yra kaip ir visuose namuose, ja rūpinamasi. Tie butai yra daugiau prižiūrėti nei tie, kuriuose patys gyvename, tad jokių nelaimių nėra nutikę“, – tikina T. Telksnys.
Vis dėlto E. Šiškauskienė įsitikinus, kad tokių butų registracija yra būtina dėl paties šalies įvaizdžio. Nes nėra aišku, būtent kokios būklės butai yra išnuomojami.
„Žinot, aš galiu turėti kokį sandėliuką, išsiimti verslo liudijimą ir nuomoti. Tokia įvaizdis nėra tinkamas. Pačioje Europoje kyla vis daugiau problemų. Labiausiai lankomuose Europos miestuose žmonės išsipirkinėja butus namuose, o kita puse namo lieka nuolatiniams gyventojams. Tai jų gyvenimo sąlygos tampa košmariškos, nes iš jų namų padaromas bendrabutis. Manau, kad pasieksime tą lygį kai tokį verslą ims reglamentuoti Europos komisija, nes darosi chaotiškas ir nebevaldomas procesas, tike ir pačių mokesčių surinkimo prasme“, – sako E. Šiškauskienė.
T. Telksnys mano, kad butų registravimas jokios neigiamos įtakos nepadarytų, o tie kurie šiuo verslu užsiima rimtai, stengiasi palaikyti tvarką ir ramybę. „Galima visą apskaitą oficialiai vesti, svarbiausia, kad leistų žmonėms užsiimti verslu“, – teigia pašnekovas.
Pagalvės mokestis – privalomas ir butų nuomininkams
Kaunui jau prisijungus prie Lietuvos kurortų mokant pagalvės mokestį, o Vilniui ruošiantis, kyla klausimas ar šis mokestis galios trumpalaike būsto nuoma užsiimantiems verslininkams. Anot E. Šiškauskienės, jei net ir maži viešbučiai bei moteliai rinks šį mokestį iš savo svečių, butų nuomininkai turėtų taip pat.
„Tai nebūtų didelė našta tam žmogui, kuris nuomoja būstą. Esame diskutavę su Vilniaus merija, kad pirmaisiais metais šis mokestis turėtų būti apie 50 centų ir nukeliautų tiesiai į valstybės biudžetą. Esame suderinę visas sąlygas, tik laukiama, kol ši sistema pradės veikti. Mūsų verslininkų noras yra toks, kad tie surinkti pinigai būtų skirti naujų skrydžių krypčių pritraukimui, turistų srauto didinimui – tam, kas aktualu trumpalaikio apgyvendinimo sektoriui“, – sako E. Šiškauskienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės teigimu, Kaune šis mokestis jau pradėtas rinkti, su meru yra sutartos sąlygos bei verslo dalyvavimo galimybės. Siekiama pritraukti skrydžių iš Skandinavijos bei padidinti turistų srautą Kaune.
Butų nuoma užsiimantis T. Telksnys pagalvės mokesčio nesikrato. Jis įsitikinęs, kad šis mokestis būtų naudingas. „Aš asmeniškai pasisakau už šį mokestį. Ar kainas pakeltume, ar nuo savęs kiek nuimtume. Juk tai tik keliasdešimt centų. Mokesčių tikrai nesibaidom“, – tikina T. Telksnys.
Vilniaus turizmo centro duomenimis, 2015 metais Vilniuje sulaukta 753 000 svečių viešbučiuose. Dėl neskelbiamos „Airbnb“ informacijos, tikslaus svečių skaičiaus nustatyti negalima.
