Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad darbdavys gali bandyti perkalbėti darbuotoją, tačiau taip pat privalo ir priimti jo prašymą atleisti iš darbo. Vis dėlto darbuotojai tikina, kad ne taip lengva išeiti iš darbo.
Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas Mantas pasakojo, kad nori išeiti iš darbo, tačiau negali to padaryti, nes darbdavys jo nepaleidžia.
„Nepatinka man vadovas ir darbo pobūdis. Todėl nusprendžiau išeiti. Apie tai pranešiau vadovui ir įteikiau prašymą mane atleisti.
Tačiau darbdavys nesutiko priimti mano prašymo. Jis tikina, kad manęs neatleis“, – pasakojo vyras.
Jis tikino, kad nežino, kaip elgtis.
„Nenoriu, kad atsirastų pravaikštų, bet kaip įtikinti darbdavį mane atleisti irgi nežinau.
Situacija tikrai absurdiška, noriu išeiti, bet negaliu, nes neišleidžia. Tačiau juk tai ne darželis ar mokykla, juk galiu elgtis kaip noriu“, – piktinosi vyras.
Prašymo pateikimas
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), darbo kodeksas numato, kad darbuotojas vienašališkai gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, be svarbių priežasčių ir dėl svarbių priežasčių.
„Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį arba terminuotą darbo sutartį apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Šioje teisės normoje nurodyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Tokį prašymą (pareiškimą) darbuotojas turi teisę atšaukti, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pareiškimo nutraukti darbo sutartį padavimo dienos.
Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdavio sutikimu. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus nurodytą atvejį, kai darbuotojas atšaukia savo prašymą nutraukti darbo sutartį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą teisės aktų nustatyta tvarka“, – komentavo VDI.
VDI pastebėjo, kad darbo kodeksas nustato darbuotojui reikalavimą įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki darbuotojo pageidaujamos sutarties nutraukimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti.
Išėjimas iš darbo dėl svarbių priežasčių
Anot VDI, jeigu darbuotojo reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas dėl svarbių priežasčių, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Tokiu atveju darbuotojui priklauso ir išeitinė išmoka.
Tačiau darbuotojas, kuris nori išeiti iš darbo dėl svarbių priežasčių, turi jas nurodyti ir pagrįsti.
O svarbios priežastys remiantis darbo kodeksu yra šios:
- darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį;
- pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) dirbdamas pas tą darbdavį.
Dėl darbo sutarties pasibaigimo įforminimo
Pasak VDI, pirmiausia, darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo rašytine tvarka, darbdaviui pateikti savo prašymą.
„Prašymą atleisti iš darbo darbuotojas gali pateikti darbdaviui tiesiogiai (arba darbdavio atstovui) arba siųsti registruotu paštu darbdavio įmonės buveinės adresu. Taip pat galima naudoti informacinių technologijų priemones, pvz., el. paštą, jeigu kontaktai yra įforminti darbo sutartyje. Svarbu užtikrinti, kad prašymas būtų pristatytas ir darbdavys ar jo atstovas patvirtintų jo gavimą.
Pateikus prašymą atleisti iš darbo, darbuotojas turi toliau dirbti pagal savo pareigas ir laikytis visų darbo sutarties ir vidinės tvarkos taisyklių nuostatų iki paskutinės darbo dienos. Darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ir išmokėti visus priklausančius pinigus už darbą – atlyginimą, atostoginius, priedus, kompensacijas ir pan.“ – komentavo VDI.
Anot VDI, darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva išimtinai priklauso darbuotojo valiai, t. y. darbuotojas pats nori pabaigti darbo santykius ir savo valią išreikšdamas pateikdamas rašytinį pareiškimą.
„Pažymėtina, kad darbdaviu gavus darbuotojo prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo iki prašymo įspėjimo termino pabaigos, darbdaviui nėra draudžiama siūlyti darbo sutarties pakeitimus, kuriais gerintų darbuotojo padėtį pavyzdžiui, padidinant darbo užmokestį ir kt., kas galbūt leistų toliau vykdyti ir išsaugoti darbo santykius. Tačiau visais atvejais įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Jeigu darbuotojas išeina iš darbo neparašęs prašymo atleisti iš darbo arba nesilaiko įspėjimo laikotarpio, toks elgesys, gali būti prilygintas šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui“, – įspėjo VDI.
Didėjo nedarbas
Užimtumo tarnybos duomenimis pirmąjį metų mėnesį į tarnybą kreipėsi 26,3 tūkst. naujų klientų – 19 proc. daugiau nei gruodį. Prieš metus fiksuotas 24,2 proc. didesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 18,4 proc. didesnis. Vasario 1 d. darbo ieškojo 168,3 tūkst. asmenų – 2,9 proc. (4,7 tūkst.) daugiau nei sausio 1 d. ir 2,4 tūkst. (1,5 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus.
Įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 (49 proc.) daugiau nei gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį. Labiau padidėjo kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius – net 54,8 proc., trečdaliu daugiau ieškota nekvalifikuotų darbininkų (33,6 proc.). Visgi šį sausį darbuotojų paklausa buvo mažesnė nei prieš metus – beveik 4 proc. mažiau darbo pasiūlymų.
Daugiausiai klientų pernai pradėjo dirbti asmens priežiūros namuose darbuotojais, suvirintojais, metalų perdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatoriais, gamybos ir prekybos vadovais, paštininkais. Dar 9,8 tūkst. klientų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – 9,8 tūkst. (63 proc.) daugiau nei gruodį ir beveik tiek pat kiek 2024 m. sausį (9,4 tūkst.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
