Ieva Rupšytė
Dauguma ES šalių, keisdamos azartinių lošimų reguliavimo sąlygas, ieškojo būdų, kaip mažinti tokių užsiėmimų prieinamumą, griežtinti visapusišką kontrolę. Tačiau Lietuva, atrodo, renkasi kitą kelią.
Seimas daugelį metų rengė naują Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) projektą, tačiau jame nėra nieko šiuolaikiško. Štai azartinių lošimų prieinamumas ne sumažės, bet gali dar padidėti, nes pasiūlymą užversti rinką pavieniais B1 riboto laimėjimo automatais dabar siūloma pakeisti kitu, bet savo esme analogišku siūlymu – įteisinti naują darinį – mažus automatų salonus iš 5 automatų vietose, kuriose jokia kita veikla neribojama, t. y. kavinėse ir pan.
Sprendimo griežtinti visų į tokias įstaigas einančių asmenų registraciją, ypač po to, kai buvo įteisintos galimybės po euro įvedimo lošimo automatais žaisti net 1,7 karto didesnėmis sumomis nei dabar, nėra. Vadinasi, vartotojų apsauga visiškai pamiršta.
Priešingai, toliau gerinamas lošimų prieinamumas ir skatinama kuo daugiau žaisti. Mat įstatymo projekte numatyta leisti žaisti naudojant ne tik monetas, bet ir popierinius pinigus. O padidinus B kategorijos automatų statymų sumas bendrovėms laimėjimams išmokėti leidžiama turėti kur kas didesnes sumas nei anksčiau. Naujausi Lošimo priežiūros tarnybos duomenys iškalbingi – pirmą kartą azartiniai lošimai dažniausiai išbandomi lošimo automatų salone (46 proc.). Trečdalis pripažino, kad toks lošimas vėliau jiems ima kelti problemų. Jie įvardijo finansines, psichologines ir bendravimo su šeima problemas. Nutylimos šiuolaikinės galimybės naudoti modernias lošimų priežiūros ir kontrolės sistemas. Juk galima sujungti lošimo įrenginius į bendrą tinklą ir sudaryti sąlygas priežiūros institucijoms jį kontroliuoti. Tai tikrai nesunku padaryti, juolab kad jau yra parengti nauji įstatymai, įpareigojantys pradėti naudoti tik naują lošimų įrangą.
Tačiau dabar jau vėl siūloma leisti naudoti net 5 m senumo įrenginius, kurie daugeliu techninių parametrų neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o valstybės kontroliuojančioms institucijoms, norinčioms sukurti pažangią lošimų kontrolės sistemą, tai padaryti – utopija. Be to, krupjė norima skirti ir pareigas kasininko, kuris prie kiekvieno lošimo stalo išdavinėtų fiskalinius čekius (ar kur nors pasaulyje tai matėte?). Taip pat apsiribota siekiu surinkti daugiau mokesčių tik per naujai įteisinamus internetinius lošimus, o apie Seime daug diskusijų sukėlusį pasiūlymą dėl papildomo apmokestinimo pamiršta. Keista, nes pats Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Seimo salėje davė pažadą, kad būtent tai ir bus numatyta naujojo įstatymo projekte.
Be to, siūloma didinti biurokratinį valstybės valdymo aparatą – kurti Priežiūros tarnybos tarybą ir Koordinavimo tarybą. Taip vėl būtų sukurta naujų darbo vietų partijų nariams, kuriuos būtų galima keisti kas dvejus metus. Taip dirbant, nebus įmanoma sukaupti patirties, reikalingos siekiant tinkamai tvarkytis su azartinių lošimo verslu ateityje.
Taigi dabar siūlomas azartinių lošimų sureguliavimo principas tikrai nepadės įgyvendinti pagrindinio tikslo – sukurti šiuolaikišką, bet kontroliuojamą verslą. Tačiau dar ne vėlu iš esmės pakeisti 2001 m. Azartinių lošimų įstatymą tokiu, kuriuo vadovaudamiesi verslininkai galėtų dirbti ir planuoti veiklą bent dešimtmečiui, o ne nuo vienos Seimo sesijos iki kitos
