„Norfos“ bendradarbiavimas su Coca-Cola HBC Lietuva nutrūkęs jau beveik dvejus metus.
Coca-Cola už savo produkciją Lietuvoje iš prekybininkų reikalauja maždaug 10 proc. didesnės kainos, nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl, dalis mūsų šalies prekybininkų priversti pirkti ir įsivežti į Lietuvą Coca-Cola gėrimus iš „pigių“ Europos šalių, atskleidžiama pranešime.
„Norfos“ vadovybė mano, kad kai kurios didžiosios tarptautinės bendrovės diskriminuoja Lietuvą savo kainų politikoje, darydamos mūsų šalį „brangia“.
Pernai, visuomenei pasipiktinus, šalies kompetentingos institucijos atliko tyrimus ir nustatė, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių populiarūs importuoti maisto produktai – kitokios kokybės nei Vakaruose. Tyrimas parodė, kad produktai, pagaminti Vakaruose, yra kitokios sudėties, spalvos, konsistencijos ir skonio, nei vartoja vakariečiai, kurie valgo geresnį maistą nei lietuviai, nors produktas yra toks pat.
„Lietuvos valdžia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į prekių kokybę, bet ir į tai, kad kai kurios didžiosios korporacijos (ne tik Coca-Cola) savo produkciją Lietuvoje parduoda gerokai didesnėmis kainomis, nei kai kuriose kitose Europos valstybėse“, - teigė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
„Kompetentingos valstybės institucijos galėtų pasiaiškinti, ar tokia didžiųjų tarptautinių bendrovių praktika mūsų šalyje, nesikerta su pagrindiniais laisvos ir sąžiningos prekybos principais“, - pridėjo jis.
„Coca–Colos“ atstovas: kreipsimės į „Norfos“ atstovus
„Coca–Cola HBC“ Baltijos šalių prekybos vadovas Radomiras Paunicas teigia, kad bendra taisyklė yra tokia, jog dėl makroekonominių priežasčių produktų kainos įvairiose rinkose skiriasi. Baltijos šalių atveju kainas papildomai veikia faktas, kad čia negaminamas didžiosios dalies produktų asortimentas.
„Tai reiškia, kad yra tiekimo grandies kaštų, tarp jų ir pakuočių ženklinimo, į kuriuos mes turime atsižvelgti taikydami produktų kainas. Papildomai, nuo 2017 m. produktų kainoms Lietuvoje ženklios įtakos turėjo pakuočių atliekų tvarkymo per užstato sistemą kaštai.
Dėl etikos ir teisinių priežasčių mes neatskleidžiame mūsų verslo derybų detalių, tačiau reikia paminėti, kad šiuo atveju buvo palyginti produktai, kuriuos mes parduodame Baltijos šalyse ir kurių šiose šalyse neparduodame. Mes kreipsimės į „Norfa“ atstovus, kad aptartume tai detaliau tiesiogiai ir išspręstume nesusipratimą“, – teigia jis.
Pasak R. Paunico, jų verslo požiūris ir bendradarbiavimas su visais klientais yra pagrįstas visišku skaidrumu ir sutelktas į pasitikėjimu pagrįstą partnerystę, siekiant klientų interesų.
„Visi produktai, kuriuos parduoda „Coca–Cola HBC Lietuva“ yra tokios pačios aukštos kokybės, kokia yra bet kurioje kitose rinkoje pasaulio mastu“, – patikina jis.
Šiuo metu šalyje veikia 144 „Norfa“ parduotuvės. 2018 m. bendrovė planuoja atidaryti 10 naujų prekybos centrų.
„Norfos mažmenos“ 2017 metų prekių ir paslaugų apyvarta siekė 550,482 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 7,27 proc. daugiau negu 2016 metais, kai bendrovės pardavimai sudarė 513,176 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 7,29 proc. - nuo 427,456 mln. iki 458,612 mln. eurų.
