„Nokia“ paskelbus apie partnerystę su „Microsoft“ kovoje prieš „Google“ ir „Apple“, per pasaulį nuvilnijo nepasitenkimo banga. Didžioji dalis vartotojų keiksnojo sprendimą į mobiliuosius telefonus diegti „Windows“ operacinę sistemą, programuotojai skundėsi „Microsoft“ uždarumo politika. O rinkos žaidėjams tai buvo ženklas, kad „Nokia“ nepajėgia kovoti su konkurentais. Dalis net paragino parduoti bendrovės akcijas.
Tiesa, šią akimirką prognozuoti, kur suomių bendrovę nuves naujasis bičiulis – sunku. Tačiau pažvelgę į praeitį, pamatytume, kad „Microsoft“ draugavo su būriu mobiliųjų įrenginių sritį veikusių bendrovių: dalis partnerysčių baigėsi bankrotais, dalis – milžiniškais nuostoliais.
Nepasiteisino
2000-aisiais „Microsoft“ iškilmingai pareiškė, kad kartu su „Ericsson“ įkūrė „Ericsson Microsoft Mobile Venture“ bendrovę, kuri turėjo panaudoti abiejų bendrovių žinias ir išpopuliarinti elektroninio pašto mobiliuosiuose telefonuose paslaugą. Pirmųjų įrenginių pasirodymas užtruko ilgiau nei planuota, o mobiliojo interneto rinka išsiplėtė, todėl praėjus metams „Ericsson“ nusprendė perimti įmonės kontrolę, kurią realiai valdė visą laiką. Pagal susitarimą 30 proc. akcijų turėjo priklausyti „Microsoft“, o likusios – „Ericsson“, tačiau pirmoji taip ir neįvykdė sandorio. Vėliau „Ericsson“ į mobiliuosius telefonus diegė „Windows Mobile“ operacinę sistemą, bet tokiai strategijai nepasiteisinus, pasuko link „Google Android“.
Neįvykdė pažadų
2001-ųjų vasarį „Microsoft“ už 12 mln. JAV dolerių (30,48 mln. litų) įsigijo mobiliųjų telefonų gamintojo „Sendo“ akcijų. Pagal susitarimą „Sendo“ turėjo gaminti išmaniuosius telefonus su „Stinger“ platforma, o „Microsoft“ pažadėjo iki birželio sukurti tam reikalingą operacinę sistemą „StingerOS“, tačiau atėjus terminui, sistema nepasirodė. To nebuvo ir atėjus gruodžio mėnesiui. Tuo metu „Sendo“ neturėjo jokių naujų mobiliųjų įrenginių ir pajamų šaltinio. „Microsoft“ atsisakė skirti pinigų, todėl bendrovė pasuko link „Nokia“ kuriamos „Symbian“ operacinės sistemos. Vėliau „Microsoft“ ir „Sendo“ viena kitą padavė į teismą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, o atėjus 2005 metams „Sendo“ bankrutavo, o jos technologiją perpirko „Motorola“.
Prasti rezultatai
2003 metais „Motorola“ ir „Microsoft“ paskelbė, kad rinkoje pasirodęs „MPx200“ mobilusis telefonas su „Microsoft Windows Mobile“ operacine sistema bus jų sąjungos pradžia. Bendrovės turėjo kurti išmaniuosius telefonus ir kišeninius kompiuterius. Taip ir darė, tačiau „Motorola“ finansų rezultatai ritosi žemyn ir galiausiai bendrovė 2010-aisiais atsisakė „Windows Mobile“ ir savo įrenginiuose pradėjo naudoti „Android“ operacinę sistemą.
Liko padalinys
2005-ųjų rugsėjo mėnesį „Palm“, tuo metu gaminusi delninius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, paskelbė, kad su „Microsoft“ formuoja strateginę partnerystę, kurios tikslas – paspartinti išmaniųjų telefonų segmento plėtrą su prietaisu skirtu mobiliems profesionalams ir verslui. Bendrovė nusprendė savo „Treo“ išmaniųjų telefonų linijoje naudoti „Windows Mobile“ operacinę sistemą. Taip pat 2006 metais „Palm“ vadovas Edas Colliganas, komentuodamas „Apple“ planus sukurti išmanųjį telefoną, pareiškė, kad jie tik „kompiuterių vyrukai“ ir jiems nieko nepavyks. Tačiau puikiai žinome, kur šiandien yra „Apple“ ir „iPhone“. Galiausiai pasikeitė „Palm“ vadovybė, o vėliau bendrovę įsigijo „HP“ ir šiandien vietoj telefonų „Palm“ padalinys kuria savą operacinę sistemą.
Vos nebankrutavo
2006-ųjų liepą Kanados telekomunikacijų milžinė „Nortel“ paskelbė apie strateginę sąjungą su „Microsoft“. Bendrovės turėjo sukurti tris bendrus produktus, padėsiančius sukurti perversmą verslo komunikacijos srityje. Tačiau praėjusius dvejiems metams jai buvo iškelta bankroto byla, o bendrovė galiausiai buvo reorganizuota.
Susidomėjimo nesusilaukė
2009-ųjų vasarį „LG Electronics“, tuo metu trečias pagal dydį mobiliųjų telefonų gamintojas, sutarė su „Microsoft“ iki 2012 metų pagaminti 50 telefonų modelių su „Windows Mobile“ operacine sistema. Savo susitarimą bendrovė vis dar vykdo, tačiau kartu gamina telefonus ir su „Android“ operacine sistema. Taip pat vienas „LG“ atstovų prasitarė, kad kol kas vienintelis įrenginys su naujosios kartos „Windows Phone 7“ operacine sistema itin didelio susidomėjimo nesulaukė. Būtent ši sistema bus naudojama ir „Nokia“ telefonuose.
Gali pasirodyti, kad partnerystė su „Microsoft“ bendroves įstumia į bankrotą ar užtraukia finansinių bėdų. Nebūtinai. Dalis bendrovių į šią informacinių technologijų gigantę kreipėsi ne pačiais geriausiais jos gyvavimo metais, o kitos tiesiog priėmė netinkamus verslo sprendimus. Tačiau viską susumavus ir pažvelgus į tendencijas – „Nokia“ ir „Microsoft“ partnerystės ateitis nešviečia ryškioms spalvoms.
Faktai
„Nokia“ sunkmetis
Paskutinį 2010 m. ketvirtį „Nokia“ dalis išmaniųjų telefonų rinkoje sumažėjo iki 27,1 proc. O prieš pasirodant pirmajam „iPhone“, 2007-ųjų liepą, bendrovė užėmė 50,8 proc. rinkos.
Tyrimų bendrovė „Gartner“ skaičiuoja, kad nuo 2007-ųjų „Nokia“ rinkos vertė sumažėjo 60 proc.
Praėjus trims dienoms po paskelbimo apie partnerystę, „Nokia“ akcijų vertė nukrito 18 proc.
Skelbiama, kad mainais už sutikimą pereiti prie „Windows Phone 7“ operacinės sistemos, „Nokia“ gaus didžiulę, bet neįvardytą, pinigų sumą iš „Microsoft“.
