Nigerijos prezidento Jonathano Goodlucko pavardė, tiems šalies gyventojams kurie netiki atsitiktinumais, turėtų reikšti apvaizdą. Tiesa, Nigerijos vadovas nežada per vieną kadenciją pastatyti ant kojų didžiausios pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybės, pradžiai pakaktų užtikrinti elektros energijos tiekimą, mat pastarosios trūkumas tapo tikra rakštimi siekiant privilioti užsienio investuotojus ir skatinti vietos verslą.
Pastarąjį dešimtmetį Nigerijos ūkis augo sparčiai, tačiau nederėtų dėl to pernelyg stebėtis, nes statistinių rodiklių sėkmę lėmė nes kas kita, o dideli naftos ištekliai.
Ekonominis elitas atsiradus progai suklestėjo, o pakrantės miestas Lagosas tapo komercine šalies sostine. Nigerija pasidalino į dvi dalis – naftos turtingi pietūs Nigerio upės deltoje projektuoja dangoraižius, tuo tarpu musulmoniška Šiaurė griežia dantį dėl ekonominio atsilikimo ir politinių galių apribojimo. Pietūs kontroliuoja naftos pinigus ir politinę galią, tad nieko nuostabaus, kad bedarbiai šiauriečiai atgaivą sielai randa radikalių islamistų susibūrimuose.
Kol kas didžiausius pagalius į ratus Nigerijai kiša ne regioninis susiskaldymas, bet chaosas elektros energijos sektoriuje. Valstybinės elektros gamybos bendrovės nesugeba aprūpinti energija nei gyventojų nei verslo, o privatizacijos procesas netikėtai įstrigo.
Nigerija trypčioja kryžkelėje. Pasukus vienu keliu jos laukia galimybė nurungti Pietų Afriką ir tapti didžiausia žemyno ekonomika. Tuo tarpu kitas pasirinkimas gali grąžinti į šalies areną politines kovas ir suirutę. Galimas ir trečias kelias – trypčiojimas vietoje.
Gyventojai viltis sieja su prezidentu, kuris yra kilęs iš provincijos, turi gerą humoro jausmą ir, rodos, supranta gyventojų problemas. Tuo tarpu šalies politinis ir verslo elitas, pripratęs prie generolų valdymo, labiau norėtų matyti kietos rankos šalininką.
Kai kurie apžvalgininkai tvirtina, kad J. Goodluckas yra pernelyg linkęs į kompromisus ir bijo imtis radikalių, bet būtinų reformų.
Kritika liejasi ne tik elektros sektoriaus atžvilgiu, milijardinės užsienio investicijos į naftos gavybą pakibo ore, nes šalies politikai nesusitaria dėl reikiamos įstatymų bazės.
Tuo pat metu Nigerio deltoje klesti neregėto masto naftos vagystės. Nusikalstamos grupuotės iš naftos bendrovių per dieną pavagia po 150 tūkst. barelių naftos ir per metus pridaro 7 mlrd. JAV dolerių vertės nuostolių.
Prezidento siekis didinti skaidrumą pašiurpino gyventojus, nes atskleidė neregėto masto blogo valdymo ir korupcijos pavyzdžius, dėl kurių šalis neteko milijardus JAV dolerių.
Vis dėlto reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pagerino šalies reitingą. Bendrovę įtikino šalies pastangos reformuoti energetikos sektorių, pramonės plėtros potencialas ir rimti siekiai pagerinti verslo sąlygas.
Nepaisant pagyrų šaliai iki investicinio reitingo dar teks palypėti tris pakopas, tačiau nigeriečiai džiaugiasi ir tuo, nes svarbu, kad pasaulinės krizės sąlygomis reitingas bent jau buvo pagerintas.
Pernai vardan rinkimų šalis iššvaistė nemažai biudžeto lėšų, tačiau šiemet politikams grįžta sveikas protas. Nigerija pradėjo kaupti užsienio valiutos rezervus ir pagerino valstybės investuojamo turto grąžą.
Bankinio sektoriaus reforma paklojo pamatus tam tikram stabilumui, o prieš dešimtmetį liberalizuota telekomunikacijų rinka iki šiol nesiliauja stebinti savo augimu.
TVF teigimu šiemet Nigerijos ekonomika išaugs 6,3 proc., tačiau artimiausiu metu didžiausią grėsmę šalies augimui kels mažėjančios naftos kainos, nes kone 80 proc. biudžeto įplaukų sudaro pajamos gautos už juodojo aukso eksploataciją.
Daugeliui vietos gyventojų pabodo kalbos apie spartų ekonomikos augimą, kurio eiliniai piliečiai visiškai nejaučia. Šiaurės rytuose ėmė bruzdėti islamistai, o interneto svetainių komentaruose pasipylė pasipiktinimas ir kaltinimai valdžiai dėl prasto pajamų perskirstymo.
Įtūžis pasiekė piką šią vasarą, kuomet valdžia nutarė panaikinti subsidijas degalams. Protestuotojai išėjo į gatves, bendrovėse sustojo darbas ir šalis atsidūrė per žingsnį nuo chaoso. Valdžiai teko nusileisti ir grąžinti bent pusę subsidijų.
Aukštesnės degalų kainos netruko atsiliepti žmonių kišenei, nes pabrango maisto produktai bei viešasis transportas, o patys neturtingiausi ne visai be pagrindo kaltina valdžios elitą, esą eilinį kartą bandoma pasipelnyti vargšų sąskaita.
Po šių protestų tapo aišku, kad valdžia neturi galimybių panaikinti panašių subsidijų tol, kol šalyje nebus užtikrintas aukštesnis pragyvenimo lygis.
Nepaisant neramumų investuotojai domisi Nigerija, nes ši šalis gali duoti didesnę gražą nei daugelis pasaulio valstybių.
Net ir prekybos tinklas „Walmart“ atvėrė duris Nigerijoje. „Heineken“ pardavimai šalyje auga po 10 proc. kasmet. Nieko nuostabaus, nes Nigerijoje gyvena 160 mln. gyventojų (kas šeštas afrikietis).
Vieni sako, kad tokia gyventojų gausa gali duoti gerų dividendų, mat jauna darbo jėga turi šansų sukurti turtingą valstybę, tačiau tam reikia protingo ir kokybiško šalies valdymo, todėl skeptikų manymu demografiniai duomenys yra tiksinti bomba, kuri anksčiau ar suskaldys valstybę.
Nedarbo lygis gyventojų tarpe siekia 40 proc. Kasmet darbo rinką papildo 6 mln. naujokų, kurie turi dar mažiau vilčių rasti darbo.
Kol kas prezidentas negali pasigirti skambiais pasiekimas, tačiau jeigu jam pavyks užtikrinti elektros tiekimą ir sukurti palankią investicinę aplinką naftos bendrovėms, tuomet bus galima kalbėti tolimesnes reformas ir trapią viltį Nigerijos gyventojams sulaukti geresnių laikų.
