Su tuo susidūrė klaipėdietė Renata (vardas pakeistas), kuri papasakojo, kad, mamai išėjus anapilin, ji dėl rimtų priežasčių negalėjo jos palaidoti pati. Taigi tą už dukrą padarė savivaldybė.
Vis tik moteris nerimavo, ar tokiu atveju ji vis dar galės pretenduoti į mamos turtą: „Esu jos artimiausia giminaitė, bet testamento jokio nėra. Laidotuvių pati neorganizavau, už jas nė kiek nemokėjau.
Ar galima man bus tvarkytis palikimą, o galbūt dabar, kai ją palaidojo savivaldybė, visas turtas liks valstybei?“
Kada artimieji laidojami savivaldybės lėšomis?
Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad savivaldybės lėšomis gali būti palaidoti vienišų gyventojų palaikai, t. y. neturinčių giminių ar artimųjų, galinčių juos palaidoti.
Taip pat savivaldybė laidoja gyventojų, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, palaikus ar nuolatinės gyvenamosios vietos ir nenustatytos tapatybės asmenų palaikus, jei jie mirė Vilniaus savivaldybės teritorijoje.
„Visais šiais atvejais, išskyrus nenustatytos tapatybės asmenų palaikus, palaikai yra kremuojami ir laidojami vieną kartą per metų ketvirtį“, – aiškino atstovas.
Tą teigė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.
Anot jos, jeigu nėra organizuoti laidojimą galinčių asmenų arba nėra žinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą savo lėšomis organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno:
„Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas, o laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.“
Kiek asmenų palaidoja ir kiek tai kainuoja
Klaipėdos miesto savivaldybėje per metus vidutiniškai palaidojama apie 30 žmonių palaikų. 2024 m. buvo palaidoti 29 žmonių palaikai.
I. Kubilienė nurodė, kad, pagal šiuo metu galiojančią žmogaus palaikų laidojimo paslaugų sutartį, vieno žmogaus palaikų palaidojimas Klaipėdos savivaldybei kainuoja 278,30 euro.
Taigi praėjusiais metais tam savivaldybė išleido 8,1 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybėje per 2023 m. buvo palaidota 80 kremuotų žmonių palaikų ir 4 nenustatytos tapatybės asmenų palaikai.
Per 2024 m. buvo palaidoti 72 kremuotų žmonių palaikai, o nenustatytos tapatybės asmenų palaikų nebuvo.
G. Grubinskas vardijo, kad vienų palaikų kremavimas ir laidojimas savivaldybei atsieina 410,19 euro.
O, kadangi nenustatytos tapatybės asmenų palaikai nėra kremuojami, jų laidojimas atsieina 458,59 euro.
Taigi 2023 m. tam Vilniaus miesto savivaldybė išleido 34,7 tūkst. eurų, o 2024 m. – 29,5 tūkst. eurų.
Ar atsiradę artimieji gali pretenduoti į palikimą?
Jeigu netrukus po to, kai savivaldybė savo lėšomis velionį palaidojo, artimieji atsiranda ir siekia palikimo, jokių sunkinančių aplinkybių jiems neatsiranda.
Paprastai kalbant, tai, kad mirusysis buvo palaidotas kitų asmenų ar institucijų lėšomis, neatima paveldėjimo teisės iš įpėdinių.
Paklausus, ar tokiu atveju giminaičiai neturėtų kompensuoti savivaldybei laidojimo išlaidų, I. Kubilienė nurodė, kad tokios situacijos nėra buvę. Tačiau, jeigu taip nutiktų, sprendimas būtų priimtas išsiaiškinus aplinkybes.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra aiškinęs advokatas dr. Julius Paškevičius, jeigu nėra testamento, turtas yra padalijamas tarp įpėdinių tokiu eiliškumu:
- pirmos eilės – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (anūkai);
- trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Taigi, jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai (pvz., vaikai) nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėn. nuo tos dienos, kai įgyja paveldėjimo teisę, tuomet paveldėjimo teisę įgyja žemesnės eilės įpėdiniai (pvz., tėvai).
Nelaidoja, nes tiesiog neturi pinigų?
Vilniaus savivaldybės atstovo teigimu, kai žmogus miršta ir neturima informacijos apie jo gimines ir artimuosius, kreipiamasi į policiją dėl giminių nustatymo.
Jei giminių nėra arba jie atsisako atsiimti ir laidoti palaikus, policija surašo atitinkamą raštą savivaldybei. Tuomet yra imamasi kremavimo ir laidojimo.
Jei asmuo miršta ligoninėje, slaugos namuose ar globos įstaigoje, duomenų apie jo gimines prašoma būtent šių įstaigų.
G. Grubinskas nurodė, kad palaikai yra saugomi neribotą laiką, iki kol yra gaunamas raštas, kad artimųjų nėra arba jie atsisako atsiimti palaikus.
„Priežasčių atsisakyti laidoti pasitaiko įvairių: giminaičiai gyvena kitame mieste ar valstybėje, neturi lėšų laidojimui, giminaičiai nebendravo tarpusavyje ir pan.
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai apie giminaičio mirtį artimieji sužino iš policijos ir palaikus atsiima, laidoja patys“, – dėstė pašnekovas.
Jam antrino Klaipėdos savivaldybės atstovė, kuri aiškino, kad visais atvejais dėl žmogaus palaidojimo gaunamas policijos /prokuratūros raštas:
„Jame nurodoma, kad artimųjų nėra arba artimieji atsisakė laidoti, bei teikiama informacija, kad būtina laidoti savivaldybės lėšomis.“
* Karstams -7%
* Ritualinėms žvakėms -15%
* Vainikams -5%
* Duobkasio paslaugoms -10%
* Katafalko nuoma -8%
Taip pat padedame sutvarkyti dokumentus gauti vienkartinei laidojimo pašalpai.
Direktorė L.Blaževičiutė
