Nutarėte save palepinti ir įsigyti naują automobilį, o gal susigundėte nuosavu butu? Savų pinigų tam nepakanka, tad tenka kreiptis į banką. Tačiau jame sužinote, kad prašomą paskolą gautumėte itin nepalankiomis sąlygomis. Viena iš priežasčių – prasta asmeninė kredito istorija. Kodėl ji tokia, deja, nežinote, o ir apskritai, kad toks dalykas yra, pirmą kartą sužinojote tik atvykęs į banką. Pasirodo, dažnas su ja susipažįsta truputį per vėlai.
Reitinguojami ne tik politikai
Kredito rizikos analitikai sako, kad nustatant gyventojų kredito reitingą, yra vertinama jų mokėjimų istorija: pradelstos skolos, kreditorių kiekis, skolų senatis, istorinės pradelstos skolos, kreditavimosi aktyvumas, taip pat demografiniai duomenys, tokie kaip lytis, amžius.
„Nežinant visų aplinkybių, sunku objektyviai vertinti, kodėl reitingas yra žemesnis, – teigia Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė. – Tačiau galima daryti prielaidas, pavyzdžiui, pradelstos skolos praeityje, aukštesnis kreditavimosi aktyvumas. Taip pat prastesnį reitingą gali turėti asmuo, turintis sąsajų su vėluojančiomis atsiskaityti ar bankrutavusiomis įmonėmis. Jaunesni žmonės patenka į rizikingesnių klientų kategoriją, todėl jų reitingai taip pat kartais gali būti žemesni.“
Nutraukite visas nenaudojamas sutartis
Savo asmeninę kredito istoriją tam skirtoje interneto svetainėje galime pasitikrinti ir patys. Gauta ataskaita parodo, ne tik pradelstus mokėjimus, bet ir skolas, kurių net nežinote turintis, pavyzdžiui jei esate skolingas bankui už banko kortelės aptarnavimą. „Pamačiau, kad esu skolingas keliasdešimt litų, nors jau keletą metų ta banko kortele visai nebesinaudoju. Net buvau pamiršęs, kad apskritai tokią kortelę turėjau“, – sako kredito istoriją per neatidumą susigadinęs šiaulietis Tomas.
R. Maskeliūnienė tokiais atvejais siūlo atkreipti dėmesį, kad jei sąskaitoje ir nėra pinigų, ja nesinaudojama, kreditorių apie sutarties nutraukimą reikia informuoti. „Įsitikinti, kad sutartis tikrai yra nutraukta, derėtų ir kitose situacijose, pavyzdžiui, keičiant gyvenamąją vietą. Persikraustydami užduokite sau klausimą, ar tikrai nutraukėte sutartis su elektros, komunalinių paslaugų, telefono ryšio, interneto ir kitų paslaugų tiekėjais. Tai taip pat padės išlaikyti tvarkingą kredito istoriją“, – pataria kredito rizikos analitikė.
Juoda dėmė – net 10-metį
Neretai žmonės klaidingai galvoja, kad į jų asmeninę kredito istoriją, dar vadinamą finansinės drausmės CV, patenka tik įsiskolinimai bankams. Specialistai sako, kad tokia nuomonė labai klaidinga. Pirmiausia todėl, kad informaciją kreditų biurui teikia tiek bankai, kredito unijos, vartojimo ir smulkiųjų kreditų, telekomunikacijų ir interneto tiekimo bendrovės, tiek elektros, prekybos degalais, komunalinių paslaugų ir kitos įmonės.
„Kreditoriai informaciją apie pradelstą skolą perduoda delsiant atsiskaityti vidutiniškai 45 dienas. Tuomet šis įrašas tampa asmens kredito istorijos dalimi. Informacija apie skolą kredito istorijoje išlieka 10 metų po skolos padengimo. Tokios istorinės skolos poveikis mokumo vertinimui paprastai pranyksta po 3–4 metų“, – sako R. Maskeliūnienė.
Kiek kainuoja „nesutepta“ kredito istorija?
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, sako, kad asmeninė žmogaus kredito istorija yra vienas iš vertinamų kriterijų prieš suteikiant kreditavimo paslaugas ir produktus. „Bloga kredito istorija žymi didesnę riziką, jog kreditorius paskolos gali neatgauti arba atgauti ne sutartomis sąlygomis, todėl tai gali lemti, jog paskola bus suteikta brangiau, t. y. su didesnėmis palūkanomis, ar kai kuriais atvejais – visai nesuteikta“, – teigia banko atstovė.
Kad žmogaus kredito istorija yra reikšmingas dalykas, sutinka ir „DNB“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Jis pastebi, kad tai, kaip žmogus elgiasi su pinigais, labai gerai jį charakterizuoja banko akyse. Nors A. Vilkancas sako, kad svarstant paskolos skyrimo klausimą daugiausiai lemia žmogaus gaunamos pajamos, jų stabilumas, žmogaus kredito istorija taip pat yra vienas iš veiksnių, padedantis įvertinti tikimybę, kad suteikta paskola bankui grįš laiku. „Kiekvienas bankas pirmiausiai stengiasi žmogų pažinti, įvertinti jo elgseną. Tad natūralu – kuo mažesnę riziką mato bankas, tuo gali pasiūlyti mažesnes paskolos palūkanas“, – sako „DNB“ banko atstovas spaudai.
Ne visos nuodėmės yra nuodėmės
Vis dėlto, nors žmogaus kredito istorija yra labai svarbi, A. Vilkancas ramina – jei kartą netyčia pamiršite susimokėti sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas, labai savęs smerkti ir bijoti rimtų pasekmių nereikėtų.
„Juk natūralu, kad kiekvienam iš mūsų gali pasitaikyti situacijų, kai pamirštama susimokėti kokius nors mokesčius. Tačiau jeigu tai – vienkartinis ir nepasikartojantis dalykas, tame aš nematau didelės problemos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai yra kažkokie įsiskolinimai bendrovei. Tačiau gali būti suprantamas paaiškinimas – aš nesutinku su skola, šiuo metu vyksta tam tikri teisminiai ginčai, šiuo metu mes aiškinamės. Tai vėlgi yra natūralus paaiškinimas, tad žmogus supranti, kad tai gyvenimiška situacija, bet ne tendencija, rodanti, kad žmogus yra linkęs vengti prisiimtų įsipareigojimų“, – sako „DNB“ banko atstovas.
Tačiau A. Vilkancas pažymi, kad jeigu matoma, jog, pavyzdžiui, mokėjimų už komunalinius patarnavimus uždelsimai yra nuolatiniai, pasikartojantys, natūraliai kyla klausimas, ar tokios tendencijos nepersikels ir į naujai suteiktą paskolą.
Nepamatuotas skolinimasis – dėmė finansinės drausmės CV
Remiantis statistika, didžiausia pradelstų skolų suma yra 25-36 amžiaus grupėje. Pradelstų mokėjimų sparčiausias augimas fiksuojamas 18-25 metų amžiaus grupėje. R. Maskeliūnienė sako, kad tokios tendencijos išlieka jau daugelį metų.
Pastebimos ir kitos tendencijos, kad tokio amžiaus žmonės dažniausiai naudojasi pastaruoju metu itin išpopuliarėjusio greitojo kredito paslaugomis. Viešumoje jau kuris laikas sklando nuomonės, kad žmogus, nors kartą pasinaudojęs greitojo kredito paslaugomis, smarkiai pakenkia savo kredito istorijai. Tačiau R. Maskeliūnienė teigia, kad, nors ir jiems tokius gandus yra tekę girdėti ne kartą, jie taip ir lieka tik gandai.
„Išsivalyti“ – (ne)sudėtinga
Specialistai prasitaria, kad neretai sulaukia žmonių klausimų, ar galima kaip nors savo kredito istoriją „išsivalyti“. Nors toks žmonių klausimas visai suprantamas, tačiau asmeninė kredito istorija nėra paprastas popieriaus lapas, kur vieną kartą nepavykus ką nors gražiai parašyti ar nupiešti, galima imti naują lapą ir bandyti dar kartą. Kita vertus, pasikelti vadinamąjį asmeninį kredito reitingą – įmanoma.
Pasak kredito rizikos analitikės R. Maskeliūnienės, svarbu suprasti, kad reitingas palaipsniui gerėja padengiant skolas (ir neatsirandant naujų), mažėjant skolinimosi aktyvumui. Nemažą vaidmenį vaidina ir asmens amžius, nes su metais įgyjama daugiau asmeninių finansų valdymo patirties. „Receptas vienintelis – atsakingai tvarkyti savo finansus“, – siūlo ji.
Tapatybės vagys nesnaudžia
Lengvas šokas ištikti gali ne tik prisiminus kažkada turėtą ir jau seniai nebenaudojamą banko kortelę. Finansų specialistai įspėja, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių, kurie staiga netikėtai sužino, esą jų vardu sudaryta kokia nors sutartis. Ilgapirščiai dažniausiai pasisavina asmens kodą, banko duomenis, slaptažodžius. Statistika byloja, kad kasdien tapatybės vagysčių aukomis tampa mažiausiai septyni neatsargūs lietuviai.
Kredito rizikos analitikė sako, kad sukčiai paprastai pasinaudoja kito asmens duomenimis gaudami įvairias paslaugas ar prekes. Todėl atsakingas asmeninės kredito istorijos tvarkymas padeda laiku reaguoti į tokias situacijas. „Pastebėjus savo kredito istorijoje įrašą apie skolą, kuri Jums nepriklauso, derėtų nedelsiant kreiptis į šį įrašą suformavusį kreditorių ir teisėsaugą“, – sako R. Maskeliūnienė.
Analitikės teigimu, pavojaus signalu gali būti nebūtinai skola. „Derėtų sistemoje sekti informaciją, kas domėjosi Jūsų duomenimis ir pagal tai reaguoti. Pavyzdžiui, jei nieko nepirkote lizingu, o gaunate pranešimą, kad lizingo bendrovė vertino Jūsų mokumą, tai gali būti vienas iš ženklų, kad kažkas pavogė Jūsų tapatybę ir apsimesdamas Jumis įsigijo prekių išsimokėtinai. Informacija, kas domėjosi gyventojo duomenimis taip pat „užrašoma“ asmens kredito istorijoje“, – teigia kredito rizikos analitikė.
