Aukų skaičių lemia ne tik neatsargus krosnių ir židinių kūrenimas, bet ir neteisingas jų įrengimas bei priežiūros stoka. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbta apklausa, kurioje gyventojų, šildančių savo būstą krosnimi, klausta, ar jie jau pasirengė šildymo sezonui. Kiek mažiau nei 50 procentų apklausoje dalyvavusių asmenų, teigė pasiruošę šildymui ir jau yra išvalę dūmtraukį. 11 procentų respondentų atsakė darysią tai, kai dar labiau atšals, tiek pat procentų gyventojų mano, jog tuo turi rūpintis atitinkamos tarnybos. Ir beveik 29 procentai apklaustųjų buvo kategoriški, sakydami, jog jiems tai nerūpi. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinio saugumo taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.
Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla kai jos yra perkaitinamos, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Pasak kaminkrėčių, jei kyla balti dūmai, kaminas yra tvarkingas. Jei rūksta juodi, vadinasi, išsiskiria dispersinė anglis, kitaip tariant, suodžiai ir sunkiai degančio kreozoto garai. Šias iš kreozoto ir kitų degimo produktų susidarančias kamino apnašas pašalinti itin sunku. Pro suodžių priskretusius dūmtakius blogiau išeina dūmai, netenkama dalies šilumos, gali kilti gaisras.
Taip pat specialistai pataria kūrenant židinį ar krosnį, nenaudoti šlapių malkų, nes tada kur kas greičiau užsikemša dūmtraukiai. Be to, šlapios malkos labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą. Kūrenantys drėgnomis malkomis, dūmtraukius turėtų apžiūrėti kas dvi savaitės, o kūrenant sausomis, juos privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną. Kaminkrečiai teigia, kad jei kaminas užsikimšęs, reikia ne tik daugiau malkų, mažesnis šildymo efektas, bet ir gali kilti gaisras. Beje, suodžių kamine ar židinyje bus mažiau, jei kartkartėmis krosnis bus kūrenama drebulinėmis malkomis.
Ypač pavojingi įrenginių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą (pavyzdžiui, iškloti keramines plyteles).
Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Be to suodžiai dūmtraukių kanaluose gali užsidegti savaime. Jiems degant smarkiai įkaista krosnis bei dūmtraukis, todėl degūs daiktai turi būti pakankamai toli arba gerai izoliuoti nuo krosnies, židinio, viryklės, dūmtraukio ar kito šildymo įrenginio.
Kol kūrenasi krosnis, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. O iškūrenę krosnį, norėdami, kad ji per greitai neatvėstų, per anksti neužstumkite sklendės. Uždarykite ją tik įsitikinę, kad ugnis baigė degti. Nereikėtų pamiršti, kad pavojų gyvybei kelia ne tik ugnis, bet ir kūrenimo metu susidariusios smalkės.
Tam, kad šaltasis metų laikotarpis nebūtų paženklintas žūčių ir nuostolių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų atsižvelgti į patarimus ir saugiai kūrenti židinius bei krosnis, nepamirštant jų saugumą užtikrinančios priežiūros ir valymo. Taip pat patariame gyventojams, nelaukiant nelaimės, įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. O kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
