Nuo šių metų liepos 1 d. ne tik įsigalioja didesnės dienpinigių normos, bet ir nustatomas apribojimas, kad dienpinigiai negali būti mažesni kaip 50 proc. nustatytos normos. Būtent dėl to darbuotojus kai kuriems verslams išleisti į komandiruotę taps brangiau. Ypač tai pajus smulkieji verslai.
Naujuoju nutarimu numatyta, kad dienpinigių norma Lietuvoje didės nuo 5,8 Eur už dieną didėja iki 15 Eur už dieną. Keičiasi ir kitų šalių dienpinigių norma. Kaip paaiškina Lietuvos buhalterių asociacijos pirmininkė Daiva Čibirienė, šalyse, kur ekonomika silpnesnė, dydis sumažinimas, o kitur padidinamas.
Taip pat keičiasi ir šalių, kuriose numatyta dienpinigių norma, sąrašas.
„Pokyčių nėra tiek daug kaip galėtų atrodyti. Stipresnis pokytis, kad didėja dienpinigių norma Lietuvai. Anksčiau turėjome sąraše 205 šalis ir būdavo situacijų, kad jei asmuo vyksta į Rusiją, reikia buhalterei atskirai analizuotis ar tai Maskva, ar ne, nes sostinėms didesni dienpinigiai buvo nustatomi. Dabar tokių dalykų nebelieka, ar į sostinę, ar į mažą tos šalies miestą, dienpinigių norma ta pati. Sąraše lieka 149 valstybės. Atsirado nauja eilutė – „Kitos valstybės“ ir joms nustatyta 31 eurų dydžio dienpinigių norma. O anksčiau nebuvo apmąstyta, ką daryti jei šalies nėra sąraše. Tai dabar pagerinta situacija. Normos visiems pasikeitė. Matau tendenciją, kad tose šalyse, kur gerbūvis nukrito, ekonominė padėtis prastesnė, tai ir dienpinigių norma mažėjo. Štai Afganistane dabar 33 Eur, o buvo 43 Eur. Visiems kitiems didėja. Baltarusijoje bene didžiausias kilimas nuo 42 iki 60 eurų padidėja“, – pasakojo ji.
Apkarpys mažesniojo verslo potencialą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Dalia Čibirienė tv3.lt pasakoja, kad jei darbuotojas vyksta į komandiruotę, jis gali tapti per brangiu. Ypač mažoms įmonėms.
„Kiek man žinoma, tarptautinėse pervežimo įmonėse jau anksčiau neišgalėdavo mokėti tų dienpinigių, nes tiesiog vairuotojas tampa labai auksinis, nes eina ir alga, ir dienpinigiai. Dėl to įmonės mažindavo ir faktiškai rodydavo minimalią algą, padidindavome iš 1,3 koeficiento, pridėdavo dar 1 euro centą tik dėl to, kad mokėtų dienpinigius. Bet iš tikrųjų įmonės kalbėdavo, kad joms tai yra be galo brangu, didelė našta ir laisvai darbuotoją už mažesnį atlygį galėtų rasti“, – teigia ji.
Pasak D. Čibirienės, ypač sunku bus toms įmonėms, kurios nežino išimčių, kad nebūtina taikyti nustatytų maksimalių sumų. Įmonėms bus papildomos išlaidos, papildomai kainuos informacijos surinkimas iš kitų šalių, nes komandiruotė bus brangesnė.
Gal iš viso nebus komandiruočių, susiskaičiuos biudžetą ir mažos įmonės, kurios nei teisininko neturi, joms sudėtinga su paskaičiavimais, nes nežinos tų visų išimčių. Galvos, kad maksimalius dienpinigius turi taikyti. Tai apkarpys mažesniojo verslo potencialą išeiti iš Lietuvos ribų ir jo potencialą siekti eksporto didinimo. Gali būti tiesiog per brangu“, – pasakojo Lietuvos buhalterių ir auditorių prezidentė.
Tačiau ji pabrėžia, kad į darbo sutartį bus galima įrašyti mažesnę dienpinigių normą nei nustatyta maksimali.
„Jei darbuotojas į komandiruotę vyksta, tai gali kainuoti brangiau, bet iš tikrųjų pagal dabartinį galiojantį Darbo kodeksą įmonės gali mokėti mažesnius dienpinigius nei nustatyta Vyriausybės maksimalūs. Jei tai susitarimas su darbuotoju, tai viskas nuo įmonės priklauso.
Tai ir būna dažnai, kad įmonės pasako, tavo dienpinigiai nebus tokie, kokie Vyriausybės nustatyti, bus mažesni, sutinki, ateini dirbti, nesutinki – neateini“, – nurodė ji.
Tikina, kad tai nelegalius vokelius pakeis legaliais
Tačiau vairuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas tikina, kad dienpinigių padidinimo negalima vadinti įmonės išlaidomis. Veikiau tai – mokesčių vengimas.
„Jei elektriką iš Kauno į Vilnių komandiruojant gali mokėti dienpinigius, dienpinigiai iki 50 proc. algos neapmokestinami. Žmogus gauna pinigus, bet mokesčių nei žmogus, nei darbdavys nemoka. Tai leis nelegalius vokelius pakeisti legaliais. Dabar pridėsi kaip dienpinigius tas išlaidas ir tau gražiai nusiima. Tai čia ne išlaidos, o mokesčių vengimas. Viskas lieka kaip buvę, tik dabar didesnę dalį galės neapmokestinti. Aišku tie, kurie piktnaudžiaus tuo. Jei normali alga ir prisideda komandiruotpinigiai tada viskas gerai.
Kai reikia kažką didinti, visada sakoma, kad bankrutuos mažos įmonės. Pasakėlė. Gal viena kita bankrutuos, bet jei bando kažką daryti ir nepavyksta, tai gal kitą verslą tegu daro. Kam žmogų kankinti, kuo daugiau dienpinigių gali parodyti, tuo daugiau gali sumokėti, taip vengdamas mokesčių. Ir tie nutarimai leidžia mokesčių vengti“,– pasakojo R. Narbutas.
Šiuo metu vežėjai moka darbuotojui minimalią mėnesio algą bei pridedama 30 proc. algos ir tada dienpinigiai tampa neapmokestinami mokesčiais. Pasak R. Narbuto, tai reikėtų naikinti, nes tikslas buvo padėti įsitvirtinti rinkoje, kai turėdamos sovietinį transportą tos įmonės buvo nekonkurencingos.
„Dabar jau matome, kad perka naujausią transportą. Reikėtų šitai naikinti, bet tada šūkauja, kad kitur iškels įmones. Yra tiesos, nes ne kiek įmonės, bet jau šalys tarpusavyje konkuruoja“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, pasak jo, didelių pokyčių dėl šių pakeitimų mes nepamatysime. Mat norint socialinio teisingumo, būtinai turi būti komandiruotės įsakymas. Atnaujinus įstatymą, nebelieka nurodymo, kad kad komandiruotės išlaidoms nurašyti, būtinai reikia pasirašyti įsakymą.
„Praeitais metais priimant naują Darbo kodeksą buvo panaikintos grindys, kad mokėtų nemažiau 50 proc. numatytos normos. Tai čia prieš metus buvo sugadinta ir leista dienpinigius mokėti neapibrėžtai, mažinti kiek nori. Tas dalykas dabar atstatomas. Sugrąžinant šitą variantą vėl kažkas pasistengė, kad dingtų prievolė rašyti komandiruotės įsakymą, o, kai žmogus ateina į darbo ginčus ir jam reikia pateikti dokumentus tai nėra kaip. Pažadėjo, bet neištesėjo“, – nurodė jis.
Pirmas žingsnis – atstatoma buvusi tvarka
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas tv3.lt taip pat patvirtino, kad atstatoma teisingesnė buvusioji tvarka. Vėl nustatoma minimali dienpinigių norma, nei mažiau 50 proc. Pasak jo, tai teisingumo atstatymas į pirmykštę padėtį.
„Kažkaip buvo atsiradę, kad minimalios normos nėra. Tai mes Trišalėje taryboje sutarėme, kad tą klausimą į pradinę padėtį atstatome ir, kad dienpinigių norma vykstant į užsienio valstybes mokama nuo 50 proc. iki 100 proc. nustatytos normos. O Lietuvoje tai patys suprantame, kad brangsta pragyvenimas ir dienpinigiai būnant komandiruotėje buvo 5,8 Eur. Už tokius dienpinigius nei pavalgysi kitoje vietoje. Tai manau tai teisinga, kad žmonės pasikompensuotų tas išlaidas komandiruotės metu“, – teigia jis.
Paklaustas apie tai, ar darbdaviai nepiktnaudžiaus dar didesnę atlyginimų dalį perkeldami ant dienpinigių ir taip sutaupydami mokesčių, E. Mikėnas tikino, kad yra gerų socialiai atsakingų darbdavių, kurie pradeda darbuotojus drausti draudimo fonduose.
Tai tarsi atsakas į kalbas, kad dienpinigiais algas gaunantys darbuotojai neužsitikrina socialinių garantijų, kaip pensijos ar ligos išmokų.
„Noriu pabrėžti, kad transporto sektorius nemoka minimalios algos, mums pritaikytas 1,3 koeficientas prie minimalios algos, plius esant komandiruotei ir vairuotojui ekspeditoriui dirbant šventinėmis dienomis, jo darbas dvigubu tarifu apmokamas. Savaitgaliai, naktinės valandos – pusantro karto didesniu tarifu apmokami. Algas nustato Vyriausybė. Ne darbdavys nustatė minimalią algą, koeficientą. Vykdome Vyriausybės nustatytus reikalavimus, bet reikia suprasti, kad esant komandiruotėje ilgesnį laiką, darbdavys negali mokėti komandiruotpinigių, kurie susidaro nuo dienų skaičiaus ir svyruoja nuo 68 iki 55 eurų ir mokėti 2000 eurų atlyginimo. Šių darbuotojų pajamos kaip darbininkų profesijos, tikrai aukštos.
Judam į priekį turime stebėti rinką, žiūrėti kas kitose šalyse, nes ten analogiška apmokėjimo sistema. Kitos šalys jau ir taip turi tam tikrų pranašumų, kurių mokesčiai mažesni, tai mes paprasčiausiai negalėsim konkuruoti. Šiai dienai, atlyginimas su 1,3 koeficientu vairuotojas ekspeditoriams yra pirmas, lyginant su tokiomis šalimis kaip Latvija, Lenkija, Estija. Su 520 Eur, o be to eina dieninės, naktinės ir šventinės dienos“, – komentavo jis.
E. Mikėnas pridėjo, kad jau dabar vežėjai pralaimini konkurencinę kovą rumunams ir lenkams, tad padidinus mokesčius Lietuvos vežėjai tiesiog iškristų iš konkurencinės kovos ringo.
„Turime gerų pavyzdžių. Dėl to darbdaviai per draudimą siekia, kad tos socialinės garantijos būtų geresnės darbuotojui, t.y. draudžia jį. Ir tai nėra dideli mokesčiai. Antras dalykas, jei šį sektorių norime išsaugoti ir jį dar konkurencingesnį padaryti, ar kad jis tą nežmonišką konkurencinę kovą atlaikytų ,tai valstybė kartu turi sėsti ir galvoti, kaip padidinti tas socialines garantijas. Pareigūnai, pavyzdžiui, turi tam tikras socialines garantijas. O šis sektorius įtraukas į nacionalinio saugumo strategiją ir tam sektoriui turint sunkumų, turės sunkumų ir pati valstybė“, – sako E. Mikėnas.
2015 m. ES buvo apie 2 mln. komandiruotų darbuotojų. Tais metais Lietuva komandiravo 25 tūkst. darbuotojų, o priėmė tik 2,4 tūkst.
